Jeigu automobilių tobulinimo gerbėjo paklaustume, kokios dienos jis laukia labiausiai, atsakymas greičiausiai būtų: „Balandžio 1-osios“. Ne todėl, kad ji – melagių diena ar kad šiemet – Velykos. Nuo šios dienos jau galima eksploatuoti lengvuosius automobilius su vasarinėmis padangomis po beveik 5 mėnesius trukusio žiemos sezono.
Padangos yra ne vienintelis pokytis – didėja maksimalus leistinas greitis greitkeliuose ir automagistralėse. Žiemos sezonu (lapkričio 1–kovo 31 d.) šiuose keliuose leidžiama važiuoti iki 110 km/val. greičiu, vasaros (balandžio 1–spalio 31 d.) – 120 km/val. greitkeliuose ir 130 km/val. automagistralėse.
„Balandžio 1-oji yra simbolinė diena, kurios labai laukia ištobulintus, žiemą nenaudojamus automobilius turintys entuziastai. Kai kurie tiesiog dėl gražesnių vasaros sezonu naudojamų ratlankių. Tačiau išvaizda – toli gražu ne pagrindinė priežastis, kodėl vasaros ir žiemos sezonais reikia važinėti skirtingomis padangomis“, – sako transporto skelbimų portalo autogidas.lt vadovas Nerijus Paketūras.
Sezonas – dėl skirtingų temperatūrų
Padangos skirstomos pagal sezonus ne šiaip sau. Skiriasi jų protektoriaus raštas: vasarinės gerai išstumia vandenį ir neleidžia automobiliui „plaukti“ balos paviršiumi (akvaplanuoti), o žieminėse daugybė smulkių įpjovų užtikrina sukibimą su sniegu. Be to, skiriasi gumos sudėtis ir temperatūra, kuriai esant padangos veikia optimaliai.
„Padangų specialistai ginčijasi dėl daugelio dalykų, bet dėl vieno sutaria: jas keisti reikia, kai oro temperatūra pasiekia 7 laipsnius. Kai aplinka šiltesnė, geriau dirba vasarinės, kai vėsesnė – žieminės padangos. Toks skirtumas yra dėl jų gumos mišinio“, – aiškina N. Paketūras.
Neigiamoje, kad ir minus 5 laipsnių, temperatūroje vasarinių padangų guma tampa labai kieta, o automobilis – visiškai nestabilus. Kai dvidešimt laipsnių ar aukštesnė temperatūra, žieminės taip pat veikia netinkamai: labai greitai perkaista, sparčiai dyla ir, nors įprastai ne kiekvienas pastebi, bet nutikus ekstremaliai situacijai – prireikus staiga stabdyti ar sukti vairą – išryškėja nestabilumas. Tuomet automobilis nemaloniai nustebina, nes vairuotojo norai ir galimybės visiškai nesutampa.
Yra ir trečia padangų rūšis – universalios, kurios neva tinkamos visiems sezonams. N. Paketūras tokių aktyviai automobilį eksploatuojantiems žmonėms naudoti nepataria, nes jos skirtos šalims, kuriose gilių žiemų kaip Lietuvoje nėra. Universalios padangos geriau nei vasarinės susidoroja su keliais minuso laipsniais, tačiau jos beveik bejėgės važiuodamos sniegu ar plonu ledu padengtu keliu.
„Kai kuriuose Europos regionuose neigiama temperatūra būna tik kelias savaites per metus, o sninga dar rečiau. Ten universalios padangos pasiteisina, nes žieminių tokiam trumpam laikui žmonės neperka. Šiaurės šalyse kaip Lietuva padangų sezoniškumo reikėtų laikytis. Nepatariu daug važinėjantiems vairuotojams nei universalias padangas naudoti, nei žieminėmis vasarą važinėti“, – teigia transporto skelbimų portalo atstovas, pridurdamas, kad ekonominis argumentas (neva vieną padangų komplektą turėti yra pigiau) nėra toks jau akivaizdus. Pavyzdžiui, automobilis su žieminėmis padangomis vartoja daugiau degalų, o šiltu sezonu jos dyla sparčiau.
„Premium“ – ne visiems įkandamos
Lietuvoje žiemos sezonu padangas keisti privalu, kai jų protektoriaus gylis yra mažesnis už 3 mm, vasaros – 1,6 mm. N. Paketūras pataria nevažiuoti iki šios ribos dėl dviejų priežasčių: pirma ir svarbiausia – tai tiesiog nesaugu, o antra – laukti, kol nudils iki ribos, labai lengva ją pražiopsoti. Tuomet, sustabdžius pareigūnams, tektų atsisveikinti su technine apžiūra.
„Gamintojai atlieka bandymus, kaip kinta padangų efektyvumas mažėjant protektoriui. Sulig pirmaisiais nudilusiais milimetrais padanga dar dirba puikiai, tačiau kai protektoriaus gylis krinta žemiau 4 mm, efektyvumas mažėja labai greitai. Todėl rekomenduojama padangas keisti ties šia riba ir nelaukti, iki liks 2 milimetrai, nes ant šlapio paviršiaus su tokiomis yra visiškai nestabilu“, – aiškina N. Paketūras.
Todėl specialistas rekomenduoja pirkti naujas padangas. Nebūtina dairytis į „premium“ gamintojus kaip „Continental“ ar „Goodyear“ – jų aukščiausios kokybės produktai yra brangūs ir įkandami tikrai ne kiekvienam. Tie patys „premium“ gamintojai valdo antrines įmones, kurios gamina ekonominės ar biudžetinės klasės padangas – jos nėra blogi gaminiai, į jas sudėta daug technologijų, anksčiau naudotų tų pačių „premium“ gamybai.
Pateikiame geriausiai žinomus Lietuvoje tuos prekių ženklus:
„Bridgestone“ priklauso: „Firestone“.
„Continental“: „Barum“, „General Tire“, „Gislaved“, „Mabor“, „Matador“, „Sportiva“, „Viking“, „Uniroyal“ (Europoje).
„Goodyear“: „Debica“, „Dunlop“, „Fulda“, „Kelly-Springfield“, „Sava“.
„Michelin“: „BFGoodrich“, „Kleber“, „Kormoran“.
„Pirelli“: „Agom“, „Courier“, „Metzeler“.
„Nesitikėkite, kad nauja „Barum“ padanga bus tokia pati, kaip naujausia „Continental“, tačiau tai tikrai geresnis pasirinkimas nei menkai žinomų Azijos gamintojų produkcija“, – pataria transporto skelbimų portalo vadovas.
Ieškoti patikimo pardavėjo
Vienu metu portale autogidas.lt būna gerokai per 10 tūkst. padangų – naujų, naudotų – skelbimų. Yra ir restauruotų. Ar verta jas pirkti?
N.Paketūras siūlo pasitelkti matematiką. Populiarus padangų dydis yra 195/65 R15. Viena vasarinė restauruota kainuoja apie 25 eurus, naudota – apie 20–30 Eur, o patikimo gamintojo nauja – 40–50 Eur.
Naujų ir restauruotų padangų rida teoriškai yra panaši – pagal važiavimo atstumą ir stilių apie 3–5 sezonai. Tačiau ant restauruotų bus priklijuotas nežinomo gamintojo protektorius, kuris prastesnis nei naujų. Tai lems ne tik mažesnį stabilumą, bet ir didesnes degalų sąnaudas. Kainų skirtumas ilguoju laikotarpiu, įvertinant automobilio ekonomiškumą, gali pakrypti naujų padangų naudai. Galų gale restauruotos padangos nėra tokios patikimos kaip naujos.
Naudotomis padangomis pavyks įveikti daugiausia 2–3 sezonus. Todėl gal geriau nusipirkti naujas padangas ir jomis važinėti ilgiau, ekonomiškiau nei per tą patį laikotarpį dukart ieškoti naudotų?
„Problema įsigyjant naudotas padangas yra nežinomybė: jų korpusas gali būti pažeistas taip, kad išoriškai nepamatysi. Neaišku, kaip jos buvo sandėliuojamos, o tai turi didelės įtakos gumos savybėms. Svarbu žiūrėti, kada jos pagamintos, senų padangų guma gali būti labai kieta. Restauruotos – tos pačios naudotos, tik su priklijuotu nežinomo gamintojo protektoriumi. Jeigu automobilio nenaudosite ilgai ir nenorite pirkti naujų padangų, jas rinkitės itin atidžiai ir ieškokite patikimo pardavėjo, kuris gali suteikti kuo daugiau informacijos“, – samprotauja transporto rinkos ekspertas.
N.Paketūras priduria, kad automobilių pirkėjai vis dažniau kreipia dėmesį į įsigyjamos transporto priemonės padangų būklę. Nemažai naujesnių modelių turi 18 colių ar didesnio skersmens ratlankius. Geras tokio dydžio padangų komplektas gali kainuoti ir 600 eurų bei gerokai pakelti automobilio vertę.
