Kaip nustatoma žala
Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį pataisyti ekonomiškai netikslinga (būtinos išlaidos yra lygios ar 75 proc. didesnės turto rinkos vertės iki eismo įvykio).
Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą, ar jo detalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių rinkos vertę, kokia buvo iki sugadinimo.
Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais.
Kai analogiškų keičiamų detalių pasiūla yra menka, jų vertė apskaičiuojama pagal naujų originalių detalių kainą, išskaičiavus nusidėvėjimą. Detalių ir (ar) dalių, kurias paveikia natūralus nusidėvėjimas ir aplinkos poveikis proporcingas transporto priemonės ridai ir senumui, nusidėvėjimo laipsnis nustatomas atsižvelgiant į kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką ir Transporto priemonių vertinimo instrukciją.
Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, tokio remonto išlaidos neatlyginamos, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.
Nustato draudikas
Draudimo išmokos dydį visada nustato draudikas, t. y. arba draudimo bendrovė pati apskaičiuoja žalos dydį, arba derina remonto įmonių ar draudėjų pateiktas remonto darbų sąmatas ir priima galutinį sprendimą.
Žalos išmokų būdai gali būti šie:
l žalos dydį apskaičiuoja draudimo bendrovė ir, įvertinusi draudimo sutarties sąlygas (franšizė, nesumokėtos dalinės įmokos, dalinė atsakomybė), draudimo išmoką perveda draudėjui, draudėjo nurodytam asmeniui arba transporto priemonės savininkui.
l remonto darbų sąmatą pateikia draudėjas arba nukentėjęs asmuo. Draudimo bendrovės ekspertas, ją peržiūrėjęs, priima sprendimą. Jei darbų apimtys ir įkainiai atitinka draudimo bendrovės patvirtintus remonto darbų įkainius, draudikas gali patvirtinti arba atitinkamai pakoreguoti sąmatą ir rengti išmoką. Jei nesutinka su pateikta sąmata, tada pats draudikas atlieka žalos skaičiavimus arba kreipiasi į atitinkamą servisą.
l draudėjas arba nukentėjusysis transporto priemonę remontuoja autoservise. Šiuo atveju servisas remonto darbų sąmatą derina su draudimo bendrovės ekspertu ir, baigęs remontą, draudėjui arba nukentėjusiajam išrašo sąskaitą faktūrą. Kokioje remonto įmonėje remontuoti automobilį, dažniausiai nurodo draudimo bendrovė, priklausomai nuo draudimo sutarties sąlygų. Draudimo išmoka šiuo atveju gali būti išmokama draudėjui –nukentėjusiam asmeniui (transporto priemonės savininkui) arba, jų raštišku sutikimu, transporto priemonę remontavusiai įmonei.
l nukentėjęs per eismo įvykį asmuo turi teisę bet kuriuo atveju savo iniciatyva ir savo lėšomis kreiptis į nepriklausomą turto vertintoją, kad šis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Nepriklausomų turto vertintojų žalos skaičiavimo išvados yra rekomendacinės, į jas draudimo bendrovės atsižvelgia, bet neprivalo jomis vadovautis.
Žalos išmokų būdai gali skirtis priklausomai nuo to, ar žala atlyginama pagal kasko draudimą, ar nukentėjusiajam pagal privalomą CA draudimą. Atlyginant pagal savanorišką kasko draudimą, priklausomai nuo draudimo bendrovių taisyklių, gali būti taikomos tam tikros draudimo išmokų išlygos. Kai kurios bendrovės žalą atlygina tik pateikus sąskaitą faktūrą arba gali atlyginti iki 3500 litų ir jų nepristačius.
Kai požiūriai nesutampa
Pasitaiko, kai kliento ir draudimo bendrovės požiūriai nesutampa. Tokiais atvejais rekomenduojama pirmiausia pasikalbėti su jūsų žalos bylą tvarkančiu žalų ekspertu arba žalų centro vadovu – galbūt yra aplinkybių, apie kurias nebuvo informacijos, arba kas nors suklydo. Jei nepavyko susitarti su draudimo kompanija, galima pasikonsultuoti su savo brokeriu.
Galbūt jis su draudimo bendrovės atstovais suras kompromisą. Taip pat visada galima pasinaudoti nepriklausomų vertintojų paslaugomis.
Jei vis dėlto nerasite kompromiso ir liksite nepatenkinti žalos įvertinimu ir išmokos dydžiu – turite teisę kreiptis į atitinkamas institucijas: Lietuvos Respublikos teismą ar draudimo priežiūros komisiją. Draudimo sutarčiai taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai. Ginčus, kylančius dėl draudimo sutarties, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus sprendžia teismas arba neteismine tvarka LR Draudimo priežiūros komisija.
