Infrastruktūros statybų kompanija AB „HISK“ užbaigė valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 56,83–72,50 km projektavimo darbus. Rekonstruotame, strategiškai susisiekimui ir prekybai svarbiame kelyje „Via Baltica“ bus įgyvendinti modernūs infrastruktūriniai sprendimai, kurie pagerins ne tik vietinį, bet ir tarptautinį susisiekimą bei suteiks didesnį saugumą keliautojams ir vežėjams.
AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, iki rekonstrukcijos valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 ruožas nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos neatitinka tarptautiniam kelių tinklui keliamų eismo organizavimo ir saugos reikalavimų. Šis „Via Baltica“ ruožas yra vienas intensyviausių Lietuvoje: skaičiuojama, kad vidutiniškai per parą juo pravažiuoja apie 10 tūkst. automobilių, pusę jų sudaro krovininis transportas.
Kaip teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo technologijų ir verslininkystės katedros vedėja prof. dr. Ieva Meidutė–Kavaliauskienė, A5 kelio modernizavimas yra prioritetinis Lietuvos susisiekimo infrastruktūros projektas, nes tai yra viena intensyviausių tarptautinių eismo magistralių ir viena pagrindinių Lietuvos transporto arterijų.
„A5 yra ne tik „Via Baltica“ magistralei priklausantis valstybinės reikšmės kelias, bet ir I-ojo visos Europos transporto koridoriaus bei transeuropinio transporto tinklo (TEN–T), jungiančio Estiją, Latviją, Lietuvą su Lenkija bei Vakarų Europos šalimis, dalis. Tai itin svarbus kelias, kuriame tiek lengvųjų, tiek krovininių transporto priemonių srautai auga, jei nežiūrėtume į praėjusių metų išimtis dėl geopolitinės situacijos“, – teigia prof. dr. I. Meidutė–Kavaliauskienė.
Jau greitai judėti nuo Kauno iki Marijampolės taps dar saugiau, patogiau ir greičiau. Net už tris iš keturių projektavimo sutarčių dėl A5 magistralės rekonstrukcijos atsakinga bendrovė „HISK“ užbaigė paskutiniojo 56,83–72,50 km ruožo projektavimo darbus, netrukus turėtų prasidėti ir šios dalies rangos darbai.
Rekonstrukcijos projektuose numatyta įrengti dvigubai daugiau – 4 eismo juostas, kurios šiame iki šiol itin avaringame ruože padės užtikrinti didesnį saugumą. Taip pat yra suprojektuoti ir nauji jungiamieji keliai, kuriais nukreipiamas vietinis eismo srautas, viadukai, skirtingų lygių sankryžos, tiltai per Šešupę, triukšmo užtvarai. Kaip teigia „HISK“ projektavimo centro vadovas Martynas Jokubauskis, projekte netrūksta ir kitų su kelionių patogumu susijusių infrastruktūrinių sprendimų. Pavyzdžiui, šalia Marijampolės, ties A5 ir A7 kelių susikirtimu, numatyta net 11 ha dydžio automobilių aikštelė ilgalaikiam ir trumpalaikiam stovėjimui. Joje tilps 234 sunkvežimiai ir daugiau kaip 100 lengvųjų automobilių.
„Šis kelias buvo pramintas mirties keliu – jame dėl didelės apkrovos ir tik dviejų eismo juostų įvyksta skaudžios avarijos, susiduriama su laukiniais gyvūnais, todėl ruošdami rekonstrukcijos projektus, didelį dėmesį skyrėme tiek vairuotojų, tiek laukinės gamtos gerovei užtikrinti. Vienas iš pavyzdžių – numatoma pastatyti pirmąjį tokį Lietuvoje žaliąjį tiltą. Tai gyvūnams skirtas migracijos koridorius virš automagistralės, kuriuo jie saugiai galės patekti iš vienos kelio pusės į kitą“, – apie „Via Baltica“ ruožo rekonstrukcijos projektą pasakoja M. Jokubauskis.
Kaip teigia prof. dr. I. Meidutė–Kavaliauskienė, atnaujintas magistralinis kelias ne tik sumažins avarijų tikimybę, bet ir pagerins susisiekimo kokybę: vietinis transportas bus atskirtas nuo tranzitinio, dėl didesnio kiekio eismo juostų ir didesnio greičio sutrumpės kelionės laikas, sumažės spūstys, o transporto srautai galės sklandžiau įsilieti į magistralę.
Pasak Kelių direkcijos, atlikus visus rekonstrukcijos darbus, magistralinio kelio ruožas nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija (nuo 56,83 iki 97,06 km) atitiks tarptautiniam kelių tinklui keliamus eismo organizavimo ir saugos reikalavimus. Šiuo metu „HISK“ suprojektuotuose ruožuose nuo 72,50 km iki 79 km ir nuo 79 km iki 85 km jau vyksta rangos darbai. Šie skaitmenizuoti rekonstrukcijos projektai buvo įvertinti kaip geriausi susisiekimo infrastruktūros projektai prestižiniuose apdovanojimuose „Skaitmeninė statyba 2023“. Viso, apie 40 km besitęsiančio „Via Baltica“, ruožo rangos darbų pabaiga planuojama 2024 m. gale.
