Pagal virimo temperatūrą iš naftos galima išskirti dujas, benziną, žibalą, dyzelinį kurą, tepalus, gudroną, bitumą ir mazutą. Bet visų produktų virimo temperatūros persidengia. Todėl benzine yra šiek tiek dujų ir žibalo, dyzelyje – daug žibalo ir truputis tepalų ir t.t.
Benzinas yra mišinys pačių įvairiausių angliavandenilių, kurių sunkiausieji visiškai išgaruoja 180°C temperatūroje (žibalas – 45…280°C, dyzelis – 62…360°C, tepalai, gudronas, bitumas ir mazutas distiliuojami tik vakuume, nes 400°C temperatūroje angliavandeniliai pradeda skilti).
T-Heptanas – angliavandenilis kurio atsparumas detonacijai prilyginamas nuliui oktaninių vienetų.
Izooktanas – angliavandenilis kurio atsparumas detonacijai prilyginamas šimtui oktaninių vienetų.
95-benzinas – tai angliavandenilių mišinys, kurio atsparumas detonacijai (oktaninis skaičius) yra toks pats, kaip ir mišinio iš 95% izooktano ir 5% T-heptano. Tačiau yra angliavandenilių, kurių atsparumas detonacijai yra gerokai didesnis už izooktano, kaip kad yra angliavandenilių kurių atsparumas detonacijai yra mažesnis už T-heptano. Taigi 0 ir 100 oktanų nėra kažkokios ribos, už kurių neįmanoma išeiti (čia daugeliui asocijuojasi su 0 ir 100%, dėl to daroma klaidinga prielaida kad 0 ir 100 yra ribos). Taigi visiškai realu kad gali būti benzinas, kurio oktanas 110, 120 ir t.t.
Be to dar yra benzino priedai didinantys oktaną, tokie kaip tetra-etil-švinas (nuodingas, bet jo reikia labai mažai – apie100 gramų tonai benzino kad iš 62-benzino gautume 92-benziną), metil-tetra-butilo eteris, (jo reikia daug – apie 10%), ir kiti.
62-benzinas natūraliai išdistiliuojamas iš naftos, nenaudojant jokių priedų ir sudėtingų cheminių technologijų. Bet tokiu būdu jo gaunama tik apie 10% nuo naftos kiekio. Katalizatorių pagalba skaidant gudrono-bitumo frakcijas (labai sudėtinga technologija) gaunamas natūralus aukšto oktaninio skaičiaus benzinas (92…98). Į jį dar pridedant priedų, visai realu pagaminti benziną, kurio oktaninis skaičius 110 ir daugiau (aviaciniai benzinai tokie ir būna).
Dujų oktaninis skaičius natūraliai yra gerokai virš 100.
Apie detonacija. Oro-kuro mišinį spaudžiant, jis įkaista. Jeigu slėgis viršija kuro atsparumo detonacijai ribą, benzine vyksta cheminiai virsmai, susidaro vandenilio peroksidai, kuras savaime užsidega. Natūraliomis sąlygomis oro-benzino mišinys cilindre dega 20…40 m/s greičiu, švelniai perduodamas slėgimo jėgą į stūmoklį. Detonacijos metu jis dega 800…1200 m/s greičiu, t.y. sprogsta, gaunami stiprūs smūgiai į stūmoklį, ko rezultate variklis greitai sugenda. Dujos nepasižymi detonacija. Yra gaminami netgi dujiniai-dyzeliniai varikliai, kurių suspaudimo laipsnis 29…32.
80-benzinas naudojamas esant suspaudimo laipsniui 7…8;
92 – 9…10;
95 – 10…11;
98 – 11 ir daugiau).
Žibalo (reaktyvinio kuro) ir dyzelinio kuro oktaniniai skaičiai yra viso labo apie 45, todėl skiriasi kuro uždegimo principas – kuras įpurškiamas į jau suspaustą orą.
