Nuo 1994 metų pasaulyje gegužės 3 dieną minima Saulės diena. Ji skirta atkreipti dėmesį į saulės energijos galimybes. Lietuvos energetikų instituto (LEI) Atsinaujinančių energijos šaltinių laboratorijos vadovas Mantas Marčiukaitis pripažįsta, kad Saulės dienos energetikai bei šios srities mokslininkai nemini, tačiau nuo pasaulio praktikos populiarinant šios energijos rūšies panaudojimo galimybes stengiasi neatsilikti.
„Kiek žinau, Vilniuje Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (Linpra) jau buvo suorganizavusi saulės elementais varomų automobiliukų modelių varžybas, po lempomis buvo paruošta speciali trasa, mokiniams buvo duota užduotis pagaminti modeliukus pagal tam tikras taisykles“, – sakė M. Marčiukaitis. Anot mokslininko, moksleivių ekskursijos kviečiamos ir į Lietuvos energetikos institutą, kur yra įrengta saulės demonstracinė įranga – kelių technologijų fotomodeliai.
„Saulės potencialas iš tikrųjų didesnis negu vėjo. Visuose moksliniuose leidiniuose ir pranešimuose skelbiama, kad saulės potencialas iš visų atsinaujinančių energijos šaltinių yra didžiausias, nes vėjo energija gimsta iš saulės. Nors vėjo energijos ištekliai yra mažesni negu saulės, vis tiek saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių išteklių daugybę kartų yra daugiau negu mums reikia. Vienintelė problema yra techninė, kaip tuos išteklius panaudoti, nes jie yra pasiskirstę, nėra koncentruoti kaip iškastinis kuras“, – dėstė M. Marčiukaitis.
Saulės energija visos suvartojamos energijos atžvilgiu Lietuvoje kol kas sudaro vos kelis procentus, bet paskutiniais metais sukrutę saulės elektrinių statytojai brėžia kur kas šviesesnę ateities perspektyvą.
„Saulės elektrinių bumas parodė, kad ši energijos gamybos rūšis gali būti populiari, tereikia tiktai tam tikrų sprendimų valstybiniu lygiu – palankios skatinimo tvarkos. Tačiau aišku, kad tai reikia daryti iš anksto viską apgalvojant, kad nebūtų nuostolių ir netikėtumų, kurie įvyko su mūsų saulės energetika, – sakė LEI mokslininkas. – Kol kas tas procentas
nėra didelis, tačiau jeigu bus įrengtos visos saulės elektrinės, kurios buvo numatytos išdavus leidimus, tas procentas tikrai pakils“.
Saule varomų automobilių dar teks palūkėti
M. Marčiulaitis, paklaustas, kokią ateitį saulės energijos panaudojimui brėžtų Lietuvoje, atsakė, kad saulės ir vėjo energijos išgavimo technologijos ir toliau turėtų populiarėti ir tobulėti. Prie to prisideda ir Lietuvos mokslininkai, nes Lietuvoje veikia saulės elementų gamykla.
„Kalbėti apie konkrečius sprendimus kaip saulės elementų panaudojimas automobiliuose ir kitose transporto priemonėse kol kas anksti. Manyčiau, kad tai tolimesnės ateities dalykas. Kol kas daugiau dėmesio skiriama elektros baterijomis varomiems automobiliams. Pasaulyje tikrai sparčiai tos technologijos populiarėja ir kuo toliau, tuo daugiau sukuriama įvairių transporto priemonių, varomų tiktai saulės elementais. Tai parodė ir neseniai atlikti sklandytuvų ir lėktuvų, kurie gali perskristi didelius atstumus, bandymai“.
Saulės dienos minėjimą sugalvojo tarptautinė saulės energijos bendrovė (ISES-Europe). Apie tokią energijos rūšį ima kalbėti ir dėl aplinkos tausojimo būtinybės. Saulė, vėjas, jūros bangos – puikus energijos šaltinis, kurio žmogus iš tiesų neišnaudoja. Be to, naudojama ši energija nekeičia planetos energetinio balanso, todėl tokios energijos gamyba nekenksminga aplinkai.
