Iškritęs pirmasis sniegas ne vienam vairuotojui jau padarė žalos, o žiema dar tik prasideda. Kaip turėtų keistis mūsų vairavimo įpročiai šaltuoju metų laiku? Kaip stabdyti automobilį slidžiame kelyje, o kada jokiu būdu nespausti stabdžių pedalo?
Stabdoma apie 1,5 karto ilgiau
Anot instruktoriaus, slidžiame kelyje neišgelbės nei geros padangos, nei prabangus, naujausios elektronikos „prifarširuotas“ automobilis, jeigu vairuotojas neturės galvos ant pečių. „Geriausias kompiuteris – mūsų smegenys“, – įsitikinęs pašnekovas.
Tiesa, visgi pirmiausiai pašnekovas pataria pasirūpinti padangomis. „Keista, bet dar daug kas važinėja vasarinėmis. Prabangiam automobiliui įsigyti žmogus turi pinigų, o padangoms – ne. Apie ką tai byloja? Apie atsakomybės trūkumą“, – svarstė V. Subačius.
Tačiau aklai pasitikėti padangomis nevalia. „Geriausia būtų rasti kokią nors slidžią ar apsnigtą aikštelę ir jas išbandyti – „pagazuoti“, pastabdyti. Žodžiu, reikia patyrinėti savo automobilio galimybes, nepasitikėti juo aklai“, – patarė vairavimo mokyklos „Autoklasė“ instruktorius.
Anot pašnekovo, dažniausia vairuotojų klaida, kad neatsižvelgiama į kelio būklę žiemą, kuri nėra vientisa – slidžią dangą keičia neslidi ir atvirkščiai. „Tiesa, greitį vairuotojai jau sumažino, tačiau saugaus atstumo tarp automobilių laikosi ne visi“, – pastebėjo instruktorius.
Koks atstumas yra saugus? Pasirodo, greitį reikia dalinti iš 2. Pavyzdžiui, jei judate 20 km/h greičiu, iki priekyje esančio automobilio turėtų būti 10 m. Žiemą stabdymo atstumas pailgėja mažiausiai 1,5 karto, todėl reikėtų laikytis dar didesnio atstumo.
Norint apsisaugoti nuo kitų eismo dalyvių „bučinių“, reikia ne tik atidžiai stebėti vaizdą veidrodėliuose, bet ir numatyti galimas kliūtis. „Dažnai vairuotojai „gauna į užpakalį“, kai staigiai stabdo. Mat paskui važiuojantieji dažnai nesilaiko saugaus atstumo.
Kuo tolygiau važiuosite, kuo anksčiau pradėsite stabdyti, kuo tiksliau numatysite visas galimas kliūtis, tuo mažesnė tikimybė nukentėti nuo kitų eismo dalyvių. Automobilis turi judėti taip tolygiai, kaip leidžiasi lėktuvas“, – juokavo pašnekovas.
Todėl, anot jo, svarbu savo „darbo vietą“ pasiruošti tinkamai. Vairuoti negalima su kailiniais ar kitais sunkiais rūbais, kuriuose vos pajudate. Sėdynė turi būti taip sureguliuota, kad patogiai atsiloštumėte, bet rankos nebūtų visiškai ištiestos. „Kad jaustumėte automobilį, nugara turi suaugti su sėdynės atlošu. Be to, taip neįsitempia kūnas, nereikia jo stengtis išlaikyti per posūkius, dirba tik rankos“, – patarė instruktorius.
Kai pradeda mėtyti
V. Subačius pastebi, kad, pradėjus automobilį mėtyti, vairuotojai pasimeta, spaudžia stabdį, staigiai atleidžia akseleratoriaus pedalą arba stipriai įsikimba į vairą. Visų šių veiksmų griežtai negalima daryti.
„Tokiais atvejais svarbiausia automobilį išlaikyti toje pačioje trajektorijoje, tačiau kai spaudžiame stabdį arba staigiai „numetame“ greitį, automobilio priekis palengvėja, o galą pradeda mėtyti. Mat užpakalinių ratų sukibimas geresnis“, – aiškino pašnekovas, kodėl staigiai stabdant slidžiame kelyje automobilis nulekia nuo kelio arba apsisuka 180 laipsnių kampu, dažnai atsidurdamas priešingoje eismo juostoje.
Pajutus, kad automobilį suka, instruktorius pataria jokiu būdu nenuimti kojos nuo akceleratoriaus pedalo. Būtina išlaikyti tą patį greitį arba netgi truputį „pagazuoti“.
„Žinoma, lengva taip patarti. Tokioje situacijoje žmogus išsigąsta ir pasimeta. Dar ir todėl naudinga pavažinėti automobiliu aikštelėje, kad jį pajaustumėte, – patarė V. Subačius. – Labai geras pratimas, lavinantis vairavimo įgūdžius – gyvatukė, kai išprovokuojamas slydimas, tačiau bandoma automobilį išlaikyti tiesioje trajektorijoje“.
Pašnekovas patikino, kad „paslidinėti“ automobiliu aikštelėje saugiu greičiu tikrai nepavojinga. Norint apsiversti slidžiame kelyje, reikėtų labai pasistengti. Daug daugiau pavojų tyko nuo slidaus kelio pereinant ant neslidaus asfalto, kai automobilį pradeda nešti į šoną.
Anot V. Subačiaus, labai svarbu jausti ir automobilio vairą, kai mašiną ima mėtyti. Didžiausia vairuotojų klaida, kai šie tiesiog įsikimba į vairą ir laukia, kas bus.
„Sumėčius pasisuka tik automobilio korpusas. Ratų trajektorija išlieka ta pati, kaip iki mėtymo, todėl juos reikia atsukti. Vairą reikia sukti į tą pusę, į kurią užmetė automobilio galą, tačiau tai daryti reikia labai švelniai, be jokių staigių judesių. Dar labai svarbu vairą pradėti sukti kiek anksčiau nei smarkiai užmetė. Jei uždelsite, jau niekas nepadės“, – aiškino instruktorius.
Sankabą pamirškite
Instruktorius žiemą pataria visiškai pamiršti stabdymą nuspaudus sankabą. Beje, nepatariama ja piktnaudžiauti ir vasarą, nes tuomet gerokai pailgėja stabdymo kelias. „Pajutę, kad pradeda slysti ratai, švelniai atleiskite stabdį. Deja, vairuotojai tik dar labiau jį spaudžia“, – pastebėjo instruktorius.
Taip pat reikia atsiminti, kad jeigu automobilis turi ABS (stabdžių antiblokavimo sistemą), stabdymo kelias bus ilgesnis nei be jos. Kita vertus, ši sistema leidžia valdyti automobilį, todėl yra šansų kliūtį apvažiuoti, jei nepavyksta sustabdyti. Be ABS slystančio automobilio trajektorijos pakeisti neįmanoma.
Prieš sankryžas žiemą reikėtų pradėti stabdyti bent prieš 50 metrų ar netgi anksčiau. Taip pat verta nepamiršti, kad sankryžos – slidžiausi kelio ruožai. Mat čia dėl nuolatinio stabdymo susidaro ledukas. Taip pat visada slidi, net prie nulinės temperatūros, tiltų danga.
Stabdyti reikia pačiu varikliu – švelniai atleidinėjant akseleratoriaus pedalą. Sumažėjus greičiui, galima švelniai spustelėti stabdį. Kai automobilis sulėtėja iki 40-30 km/h, galima įjungti trečią pavarą. Žemesnės pavaros jungti instruktorius nepataria.
„Dar labiau sumažėjus greičiui, galima stabdyti riedant laisva eiga arba nuspaudus sankabą, tačiau pabaigoje stabdį reikia po truputį atleidinėti. Daugelį toks patarimas glumina, tačiau reikia patiems pabandyti, kad suprastumėte, kas vyksta“, – sakė pašnekovas.
Pavojingiausi kelio ruožai
Pavojingiausi kelio ruožai žiemą – padengti sniego koše. Būtent juose dažniausiai automobilį sumėto. Bene dažniausiai jų prisikaupia šalikelėje bei kelio viduryje, tarp eismo juostų.
„Todėl persirikiuoti į kitą eismo juostą reikia labai tolygiai. Nesistenkite staigiai kirsti košės ruožą, išvažinėkite iš jo po truputį. Taip pat atsargiai reikėtų ir grįžti, kurį laiką pavažiavus priešingos eismo juostos vėžėmis.
Tai vadinama uždelstu persirikiavimu. Svarbiausia neišsigąsti, jei sumėtė ir jokiu būdu neatleisti akseleratoriaus pedalo“, – aiškino V. Subačius, įspėdamas, kad tokių manevrų negalima daryti, net jei, jūsų manymų, priešpriešiais važiuojantis automobilis dar toli.
