Didėjanti elektromobilių pasiūla ir Lietuvoje sparčiai išaugusi viešojo įkrovimo infrastruktūra pamažu keičia ir įmonių valdomų automobilių paveikslą. Bendrovės elektrifikuoja savo parkus – vienos pereina prie įvairių rūšių hibridų, kitos iš karto keičia vidaus degimo varikliais varomus modelius į elektrinius. Dažnam verslui pastarasis pasirinkimas nėra tik tvarumo klausimas, nes elektrinės transporto priemonės pasirenkamos ir dėl finansinių sumetimų.
Dvigubai mažesnės išlaidos energijai
Vienas iš svarbiausių rodiklių valdant automobilių parką yra bendrosios nuosavybės išlaidos (angl. Total cost of ownership). Tai – visi kaštai, kurie patiriami per laikotarpį, kuriuo naudojamasi automobiliu: nuo finansinių įmokų, palūkanų ir draudimo iki eksploatacinių išlaidų, remontų ir degalų ar energijos kaštų.
Įprastai elektromobiliai pasižymi didesne įsigijimo kaina nei atitinkami modeliai su vidaus degimo varikliais. Tačiau skaičiuojant bendrąsias nuosavybės išlaidas (BNI) per pasirinktą laikotarpį (dažniausiai trejus–penkerius metus), svarstyklės dažniausiai nukrypsta į kitą pusę.
Eimantas Balta, lyderiaujančio greito elektromobilių įkrovimo tinklo „Ignitis ON“ vadovas, sako, kad per pastaruosius kelerius metus skirtumas tarp elektromobilių ir vidaus degimo varikliais varomų modelių BNI ėmė sparčiau keistis tiek dėl valstybinių subsidijų įsigyjant elektra varomas transporto priemones, tiek ir dėl sparčiai augusios viešosios infrastruktūros pasiūlos ir nusistovėjusių kainų viešosiose įkrovimo stotelėse.
„BNI nemenka dalimi priklauso nuo ridų, energijos kainų ir infrastruktūros prieinamumo. Pastarieji du faktoriai per praėjusius kelerius metus pastebimai keitėsi elektromobilių vairuotojų naudai. Vien „Ignitis ON“ viešojo įkrovimo tinklo aprėptis Baltijos šalyse perkopė 1 900 įkrovimo prieigų. O bendras Lietuvos viešųjų įkrovimo prieigų skaičius priartėjo prie 5 000 ir toliau auga“, – atskleidžia E. Balta.
Prancūzijos automobilių lizingo bendrovės „Ayvens“ 2025 metų „Car Cost Index“ ataskaitoje teigiama, kad 21 iš 28 Europos Sąjungos šalių įsigyti elektrinį „BMW i4“ bus pigiau nei 3 serijos BMW su vidaus degimo varikliu. Pažymima, kad elektromobiliai greičiau praranda likutinę vertę, tačiau atsigriebia kitose srityse, ypač vertinant energijos kaštus.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) 2026 m. vasario duomenimis, vien tik viešosiose prieigose įkrautu elektromobiliu važiavimas 100 km vidutiniškai kainavo 4,71–6,81 euro (priklausomai nuo įkrovos spartos), o benzininiu automobiliu – 9,04 euro. Dar mažiau išleido tie elektromobilių savininkai, kurie turėjo galimybę įkrauti namuose ar darbovietėje, ten jų išlaidos siekė vidutiniškai 3,53 euro.
Skaičiuoja sutaupymus
Tad vien benzininio ir elektrinio modelio energijos kaštų skirtumas per metus, nuvažiuojant 35 tūkst. kilometrų, gali sugeneruoti 1 100 eurų ar net didesnį sutaupymą vienam automobiliui. Tačiau elektromobilių duomenų platformos bestev4me.eu įkūrėjas Tadas Ratkevičius sako, kad tai tik pradžia.
Anot eksperto, dėl paprastesnės konstrukcijos elektromobilių priežiūros kaštai vidutiniškai yra bent trečdaliu mažesni nei modelių su vidaus degimo varikliais. Be to, didieji bankai ir lizingo bendrovės tvaresniam transportui dažnai siūlo palankesnes finansavimosi sąlygas ir pan.
„Naujus elektromobilius įsigyjančioms įmonėms svaria paskata tampa ir 4 000 eurų dydžio valstybės subsidija. Be to, perkant iki 50 000 eurų kainuojančią elektrinę transporto priemonę, juridiniai asmenys gali pasinaudoti PVM atskaita. Mūsų platformos skaičiavimai rodo, kad, įvertinus visus šiuos aspektus, daugybė elektromobilių paprasčiausiai labiau apsimoka finansiškai“, – paaiškina T. Ratkevičius.
Pavyzdžiui, 2026-ųjų „Lietuvos metų elektromobilio“ titulą laimėjusio „Mercedes-Benz CLA 250+“ startinė kaina Lietuvoje siekia nuo 49 990 eurų, tačiau, įvertinus PVM atskaitą ir APVA paramą, ji sudaro jau tik nuo 37 314 eurų. Tos pačios markės A klasės sedano su dyzeliniu varikliu kaina prasideda nuo 42 592 eurų, o C klasės modelis atsieina nuo 52 877 eurų.
Dar daugiau sutaupo savo įkrovimo prieigas įsirengiančios įmonės, o ši nauda tik didėja augant elektromobilių ridoms. Štai bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) spalio mėnesį pranešė planuojanti įsigyti 440 elektromobilių, kurie sudarys daugiau nei pusę viso įmonės parko, leis išleisti 33 proc. mažiau nei naudojant automobilius tik su vidaus degimo varikliais ir taip kasmet sutaupyti apie 130 tūkst. eurų.
Iki 189 elektromobilių savo parką 2025-ųjų pradžioje išplėtusi bendrovė „Telia Lietuva“ taip pat skaičiavo, kad per metus toks sprendimas leidžia sutaupyti keliasdešimt tūkstančių eurų vien degalams. Įmonė suformavo savo įkrovimo stotelių tinklą, taip pat bendradarbiauja su greitojo įkrovimo tinklus plėtojančiais partneriais, tokiais kaip „Ignitis ON“, kurių paslaugomis bendrovės darbuotojai naudojasi ilgesnių kelionių metu.
Kaip pavyzdys, priklausomai nuo įkrovimo galios ir stotelės vietos, standartinis tarifas viešosiose šio tinklo prieigose gali siekti nuo 0,29 iki 0,48 euro už kilovatvalandę, tad įmonės gali rinktis ir tiksliau planuotis energijos kaštus.
„Kitas privalumas, leidžiantis įmonėms sumažinti operacinį sudėtingumą, yra viešojo įkrovimo tinklo operatoriaus užtikrinama dokumentų konsolidacija. Pavyzdžiui, mūsų tinklo naudotojai gali gauti vieną sąskaitą už įkrovimą visose Baltijos šalyse, taip pat jose naudotis ta pačia programėle ir dėl to paprasčiau planuotis keliones net ir keičiantis aplinkybėms“, – dėsto E. Balta.
Tarpinis variantas
T. Ratkevičius atkreipia dėmesį, kad disciplinuotas parkų valdymas, darbuotojų apmokymas efektyviai naudotis elektriniais automobiliais ir nuoseklus duomenų sekimas gali padėti įmonėms maksimaliai padidinti investicijų į elektromobilius grąžą ir sumažinti BNI. Negalintiems pereiti prie elektromobilių tarpiniu pasirinkimu neretai tampa iš tinklo įkraunami hibridai, kurių populiarumas kartu su naujų modelių pasiūla auga visoje Europoje.
„Įkraunamieji hibridai vis dar atlieka svarbų vaidmenį pereinamuoju laikotarpiu, ypač įmonėse, kurių veikloje apsunkintas priėjimas prie įkrovimo infrastruktūros. Šio tipo automobilių BNI trumpuoju laikotarpiu yra didesnis nei elektromobilių, tačiau jų efektyvumas auga, jeigu darbuotojai paskatinami kiek įmanoma dažniau rinktis elektrinį režimą ir nuolat įkrauti bateriją“, – paaiškina ekspertas.
