Autoservisų atstovai pastebi, kad prasidėjo kasmetinė apgultis – atšilus orams nutįso eilės vairuotojų, norinčių pasikeisti žiemines padangas į vasarines. Siekiantiems išvengti eilių, rekomenduojama užsirašyti iš anksto, ypač jei planuojate keliones.
„Jau dvi savaites žmonės iš anksto registruojasi padangų keitimui. Negaliu sakyti kad visi puolė tai daryti, bet darbymetis jau prasideda, kalendorius pildosi“, – sako Tadas Kuliešius, padangų srityje besispecializuojančio autoservisų tinklo „Melga“ prekybos direktorius.
Pagal Kelių eismo taisykles (KET) prievolė keisti padangas numatyta du kartus per metus. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. O nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti automobilius su vasarinėmis padangomis.
Lemtingi keli metrai
Nors vasarinės padangos šiltuoju metų laiku yra tik rekomenduojamos – su nedygliuotomis žieminėmis ir demisezoninėmis padangomis leidžiama važinėti visus metus – specialistai sako, kad to daryti neverta. Nukenčia ir saugumas, ir piniginė.
„Pagrindinis dalykas yra saugumas – juk dažnai vežiojame vaikus, artimuosius. Vasarą su žieminėmis padangomis stabdymo kelias yra ilgesnis. Tie pora metrų gali būti lemtingi. Mitas yra ir taupymo argumentas. Kai kas mano, kad nekeisdami padangų sutaupys. Tačiau žieminės padangos vasarą dėvisi kur kas greičiau, tad ir pirkti naujas reikia dažniau. Padangų nepakeitus, tos, kurios dar galėjo tarnauti kelias žiemas, kitam šaltajam sezonui jau gali būti netinkamos. Be to, ir degalų sąnaudos su žieminėmis padangomis paprastai būna didesnės“, – sako T. Kuliešius.
Tinkamas padangas naudoti ragina ir draudikai. „Apie dygliuotas padangas net nekalbu, jų eksploatacija šiltuoju laikotarpiu yra draudžiama, nes jos gadina kelius. Nedygliuotos padangos vasarą nėra draudžiamos, bet jos sparčiau dėvisi, gali padidinti degalų sąnaudas, turi prastesnes vairavimo ir stabdymo savybes. Iš esmės padangų pakeitimas į vasarines šiltajam metų sezonui priklauso tik nuo pačių vairuotojų sąmoningumo“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Jis priduria, kad draudimo bendrovė, kaip numato privalomojo draudimo įstatymas, žalą nukentėjusiems atlygins net ir tuomet, jei avarijos kaltininkas naudojo sezonui netinkamas padangas. Tačiau, jei paaiškės, kad buvo pažeisti KET reikalavimai, pavyzdžiui, padangos buvo per daug nusidėvėjusios, žala gali būti išieškota iš kaltininko.
„Aš asmeniškai manau, kad jei nedaug važinėjate – vos tūkstantį kitą kilometrų per metus – nevažinėjate greitai ar apkrautu automobiliu ir nėra kitų vairavimą bei eismą apsunkinančių sąlygų, gal ir nebūtina pirkti naujų vasarinių padangų komplekto. Visais kitais atvejais rekomenduočiau tai padaryti“, – sako A. Žiukelis.
Kaip pasirinkti padangas?
Renkantis padangas Melgos T. Kuliešius siūlo pasakyti konsultantui savo biudžetą, kad jis galėtų tinkamai patarti, ir atkreipti dėmesį į sukibimo su šlapia danga bei pasipriešinimo riedėjimui koeficientus. Pirmasis glaudžiai susijęs su saugumu, antrasis – su degalų sąnaudomis. Abu jie paprastai būna nurodomi raidėmis ant padangų – nuo A iki E. Tiesa, šiuos duomenis nustato ir ant padangų pateikia patys gamintojai. Tarptautinės padangų kokybę ir nurodytų duomenų atitikimą realybei tikrinančios įstaigos nėra, todėl verta atkreipti dėmesį ir į gamintoją.
Gerai žinomos patyrusios kompanijos paprastai nerizikuoja susigadinti reputaciją, o nežinomi gamintojai gali pateikti ir gerokai pagražintus duomenis. Ypač jei gaminių kainos atrodo įtartinai žemos, palyginti su rinkos vidurkiu.
A. Žiukelis, savo ruožtu, primena, kad naudojant ne naujas padangas, verta patikrinti ar jų protektoriaus gylis dar atitinka reikalavimus. Lengvųjų automobilių padangų protektoriaus rašto gylis šiltuoju laikotarpiu turi būti ne mažesnis kaip 1,6 mm, o nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm.
„Svarbu, kad protektorius būtų tinkamas ne tik montavimo metu, bet ir visą likusį sezoną. Jei padangos jau arti ribos, svarstyčiau apie atsinaujinimą. Juoba kad ir ta KET numatyta minimali riba (1,6 mm), kaip rodo padangų testai, yra per žema. Ties 3 mm dar galime kalbėti apie saugumą esant šlapiai dangai ir sukibimą ant slidesnio paviršiaus, pvz., purvo. Kai protektoriaus gylis yra mažesnis, apie saugumą galime kalbėti tik sąlyginai. Realiai tai tik minimalių reikalavimų atitikimas“, – reziumuoja draudimo specialistas.
