Yra tokia automobilių servisų meistrų patarlė: „Dyzelius” žiemai ruošk dar vasarą”. Tačiau ir dabar, lapkričio viduryje, dyzelinu varomų automobilių savininkams nevėlu parengti savo mašinas taip, kad atėjus šalčiams netektų jų tampyti po kiemą ir maldauti variklį pradėti darbą.
Mašinų priežiūros specialistų teigimu, oro temperatūrai kritus žemiau nulio, galvos skausmas dyzelinius automobilius turintiems žmonėms kyla dėl dviejų priežasčių – kuro kokybės bei transporto priemonės techninės būklės.
Jei pirmasis faktorius nuo vairuotojų valios beveik nepriklauso, tai automobilio būklės įvertinimas ir gedimų pašalinimas yra pavaldus kiekvienam mašinos savininkui.
„Reikia tik rūpestingumo bei minimalių žinių, ir „dyzelinės problemos” vairuotojų nekamuos visą žiemos sezoną”, – tvirtina vienos bendrovės, valdančios kelis servisus didžiuosiuose šalies miestuose, servisų tinklo vadovas Vytautas Butkus.
Mazgai susiję tarpusavyje
Jis „dyzeliniams” vairuotojams pataria jau rudenį susirūpinti mašinos būkle – pakeisti kuro filtrus, apžiūrėti pakaitinimo žvakes, purkštukus, pasirūpinti akumuliatoriumi, pasikeisti tepalus.
„Kiekviena iš šių tarpusavyje susijusių grandžių sklandžiam agregatų darbui turi didelę įtaką”, – sako V. Butkus.
Jo teigimu, esant minusinei oro temperatūrai, krenta akumuliatoriaus, ypač seno, galia – sukimo momento jėga gali sumažėti net 30-40 procentų. Tokia „jėgainė” šaltą dieną neprivers dirbti starterio.
Savo ruožtu starteris, jei, pavyzdžiui, stringa jo įvorės ar yra pasenęs rotorius, reikalauja daugiau srovės ir „sodina” akumuliatorių.
Dyzelinio kuro uždegimą lemia pakaitinimo žvakių būklė. Jei jos blogos, į šaltą orą patekęs kuro mišinys paprasčiausiai nesprogsta, ir mašinos variklio paleidimas tampa neįmanomas.
Svarbi yra ir kuro filtrų būklė. Beje, ji tiesiogiai susijusi su dyzelino kokybe: kuo šiame kure mažiau klampių medžiagų – sočiųjų angliavandenių (parafinų), tuo geriau lengviau paleidžiamas motoras.
Žiemą dyzelinių automobilių savininkams patariama naudoti tuos tepalus, kurie stingsta kuo žemesnėje temperatūroje – kitaip bus sunku prasukti alkūninį veleną, o tai vėl priklauso nuo starterio ir akumuliatoriaus būklės.
Svarbu amžius, o ne kilmė
V. Butkaus teigimu, beveik nėra jokio skirtumo, kokios markės yra dyzelinis automobilis – ir prancūziškų, ir vokiškų ar kitokių mašinų variklių paleisti nepavyks, jei minėtų techninių mazgų būklė bus bloga.
Įtakos šiai būklei turi ne automobilio „tautybė”, o jo amžius – kuo transporto priemonė senesnė, tuo dažniau genda už sklandų dyzelino „virškinimą” atsakingos detalės.
Tačiau servisų meistrai teigia, kad net ir gana tobuli naujausios kartos HDi tipo, t.y. tiesioginio įpurškimo sistemą turintys varikliai nėra lengvai paleidžiami, jei bloga yra kuro kokybė.
Galimas prasto kuro problemos sprendimas – dyzelino priedai. Tiesa, automobilių priežiūros specialistai sako, jog šie priedai efektyvūs būna tik juos supylus į dar neužšąlusį dyzeliną.
Geriausias – arktinis
Jau minėta, kad lengviau mašinos variklį paleisti, jei naudojamas mažiau parafinų turintis kuras. Šiuo požiūriu geriausias yra vadinamasis arktinis dyzelinas, kuriame esantys parafinai yra suskaidyti specialiais priedais.
Mūsų šalyje patvirtinti Lietuvoje vartojamo kuro rodikliai nustato vasaros, pereinamojo ir žiemos sezono laikotarpius, kuriusoe benzinui, dyzelinui (biodyzelinui) ir suskystintoms dujoms yra reglamentuotos privalomos klasės.
Dyzelino pereinamasis laikotarpis – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d., o žiemos laikotarpis – nuo gruodžio 1 d. iki vasario 28 (29) d. Tai reiškia, kad pereinamuoju laikotarpiu šalies degalinėse turi būti prekiaujama E klasės dyzelinu, o žiemos – 2 klasės dyzelinu.
Šie produktai nuo vasarinio dyzelino skiriasi vadinamosiomis žematemperatūrinėmis charakteristikomis. Vienas iš pagrindinių rodiklių yra ribinė filtruojamumo temperatūra (RFT) – ji vasariniam dyzelinui yra ne didesne kaip minus 5 laipsniai, o pereinamuoju laikotarpiu gaminamas dyzelinas turi ne didesne kaip minus 15 laipsnių (E klasė).
Tuo metu arktinės specifikacijos 2 klasės dyzelino RFT yra ne daugiau minus 32 laipsniai Celcijaus.
Tiesa, arktinis dyzelinas yra brangesnis, tačiau jį piltis žiemą tikrai geriau nei įprastą dyzelinį kurą. Žinoma, ir tokiu atveju bagažinėje turi būti tempimo lynas, tačiau tikimybė jį panaudoti bus gerokai mažesnė.
