Iškart perspėju, kad šis straipnis nebus skirtas iškelti ar sumenkinti konkretų automobilį ar jo markę.
Visi žinome, kad lietuvių liaudies automobiliai yra: Volkswagen, Audi, BMW. Lietuviai pamiršta tokias mašinas kaip Ford, Opel, Renault, Peugeot. Tik nežinau kodėl. Tiek “liaudies mašinos”, tiek tie patys Ford ir Opel yra vokiečių gamybos, tačiau vertinami nevienodai. Renault ir Peugeot iškart nurašomi dėl jų kilmės šalies – Prancūzijos. Mat lietuvių manymų šie automobiliai dažnai genda (tiek jų elektronika, tiek jų varikliai). Galiu pasakyti tik tiek, kad genda visi automobiliai, kurie daugiau ar mažiau manau neįmanoma nustatyti. Viskas priklauso nuo automobilio stovio (ar jis buvo prižiūrėtas, saugomas nuo keliuose esančių duobių, keičiami tepalai ir t.t.). Pirkdami automobilį į jo vidų “neįlysime”, t.y. nesužinosime koks yra variklio stovis (juk variklis yra automobilio širdis. Jei automobilis neturi geros širdies, jo kūnas bus bevertis). Rida retai kada parodo realią automobilio būklę, nes spidometrai dažniausiai būna atsukti.
Taigi, vokietis ar prancūzas? Palyginkime kelis konkrečius atvejus: automobilį grįžusį iš Vokietijos ir Prancūzijos (nepamirškime, kad Vokietijoje apstu ir prancūziškų automobilių, t.y. jei mašina Renault Espace, ji gali būti eksplotuota Vokietitoje, o ne Prancūzijoje). Kiek teko matyti atvejų, tai visais atvejais mašina grįžusi iš Vokietijos buvo tvarkingesnė negu iš Prancūzijos. Manau, kad vokiečiai prižiūri savo transporto priemonę, – negaili jai nei laiko, nei pinigų. O automobiliai grižę iš Prancūzijos, dažniausiai būna gan daug apibraižyti, ištrintas vidus, pradegintos sėdynes ir pan. Žinoma pasitaiko ir gerų atvejų, juk pilna visokių žmonių. Norėjau pasakyti tik tiek, kad vokiečiai dažniau būna tvarkingesni, negu prancūzai. Todėl perkant prancūzišką automobilį reikia atkreipti dėmesį į jo nusidėvėjimą (jeigu automobilio vidus ištrintas, sėdynės prarukytos, tai didelė tikimybė, kad ir transporto priemonės variklis bei važiuoklė nebuvo tinkamai prižiūrėta).
Sakoma, kad prancūziškų mašinų dyzeliniai varikliai nelaiko (konkretus atvejis – Renault DCI varikliai). Galiu pasakyti tik tiek, kad tai yra visiška nesąmonė. Šitas identiškas variklis stovi Nissan automobiliuose. O ar kam nors teko matyti daug Nissan’u su “užlinkusiais” varikliais? Manau ne. Vėlgi, viskas priklauso nuo žmonių. Prancūzai nemėgsta tepalų keitimų (teko remontuoti keletą Renault su “užkalusiais” varikliais. Spėkit, ką radom vietoj tepalo? Ogi tepalo košę…) Tereikia laiku keisti tepalus, neduoti varikliui daug apsukų, kai jis nepasiekęs darbinės temperatūros (beje dyzeliniai varikliai niekada ir nemėgo didelių apsukų… ir jų galios pikas būna maždaug ties 3k rpm, o benzininių ties 5-6k rpm).
Kaina. Prancūziškų (Renault, Peugeot) kaina ryškiai skiriasi nuo vokiškų (VW, BMW etc). Mano objektyvia nuomone pirkdami VW, BMW ar Audi trečdalį ar ketvirtadalį pinigų sumokame už pavadinimą, o ne už mašiną. Tarkim mūsų biudžetas yra 5 tūkst. eurų. Pažiūrėkim kokių metų prancūzą ir kokių metų vokietį galime nupirkti už tuos pinigus… Na pagaminimo data skirsis bent 3-4 metais, kaip minimum (prancūziškas auto bus naujesnis, vokiškas – senesnis). Naujesnės mašinos pliusai: rida bus mažesnė, – tai faktas kaip blynas (kaip ir sakiau spidometru nepasikliaukim, nes jie dažnai būna atsukti), geresnio stovio kėbulas (na rūdis pamatysim tikrai po daugiau metų), naujesnis interjeras, geresnė komplektacija (aišku kartais būna ir atvirkščiai).
Kolkas tiek minčių atėjo į galvą, kai prisiminsiu ką nors dar apie tai, – papildysiu. Na o galui noriu pasakyti tik tiek: pagalvokit norit pirkti pavadinimą ar patį automobilį? Nesvarbu ar tai vokiškas auto, ar prancūziškas, – jei nusipirksit prižiūrėtą ir patys prižiūrėsit, jis jums tarnaus ilgai.
