Lietuvoje veikia ne viena „nežinoma“ įmonė, gaminanti gan sudėtingas automobilių detales. Ir kodėl jos turėtų būti žinomos mūsų, žemdirbių krašte, jei jų klientai yra didieji pasauliniai automobilių koncernai!
Skrisdamas lėktuvu namo įsikalbėjau su pusamžiu pakeleiviu, keliaujančiu iš Gioteburgo, „Volvo“ gimtojo miesto. Jame aš lankiausi prieš kelerius metus, tad paklausiau, kaip jam patiko miestas. „Ne miesto aplankyti skridau, o verslo reikalais. Su partneriais turime įkūrę įmonę Lietuvoje, kuri „Volvo“ ir kitiems gamintojams tiekia įvairius jungiklius, sensorius ir kitus panašius įrengimus“, — atsakė pašnekovas.
Iš nuostabos net žagtelėjau. Buvau girdėjęs, kad Lietuvoje veikia kelios įmonės, tiekiančios kai kuriems automobilių gamintojams plastikines dalis, salono kilimėlius, laidus, tačiau apie šią, kaip paaiškėjo iš pokalbio, jau keliolika metų veikiančią įmonę — nieko.
Pasirodo, „Volvo“ sunkvežimiuose daugelis prietaisų skydelyje naudojamų jungiklių yra pagaminti Kaune, daugiau nei 200 darbuotojų turinčioje įmonėje. Čia pagamintos detalės randamos ne tik „Volvo“ automobiliuose, bet ir „Saab“, „Peugeot“, „Citroën“ bei GM koncerno automobiliuose, surenkamuose visame pasaulyje. Tiesa, ne visi komponentai gaminami Lietuvoje — jie atskirai užsakomi iš kitų šalių, tačiau pats mechanizmas gimsta ir yra tobulinamas būtent mūsų šalyje.
„Tokių Lietuvoje beveik nežinomų įmonių, kurios įvairius įrengimus tiekia stambioms automobilių kompanijoms, yra ne viena ir ne dvi, — pripažįsta verslininkas. — Ir dauguma jų buvo įkurtos nesinaudojant jokiomis investicijomis iš užsienio. Didėjant užsakymų kiekiui, dedant daug pastangų į ryšius, jos užaugo natūraliai organiškai.“
Apie tokių įmonių teikiamą naudą neverta net diskutuoti: jos moka mokesčius į valstybės biudžetą, sukuria darbo vietas. Nors eksportuojamoms prekėms netaikomas PVM mokestis, tačiau valstybei yra didelė nauda. „O laikai, kai algos buvo mokamos vokeliuose, jau seniai praeityje“, — buvo atviras pašnekovas.
Pasmalsauju, koks buvo šios kelionės tikslas. „Gavome užsakymą pagaminti kelių lygių klimato kontrolės saulės sensorius, matuojančius temperatūrą salone. Pasirodo, pasaulyje ne tiek daug įmonių tokius nišinius dalykus gamina, tad jie kreipėsi į mūsų bendrovę. Dabar vyksta derybos dėl produkto, jo gamybos apimčių ir t. t. Tačiau su švedais lengva bendrauti, nes jie panašūs į mus. Vokiečiai kiek arogantiški mūsų, lietuvių, atžvilgiu, tačiau dar sudėtingiau bendrauti su japonais. Jie labai lėtai priima sprendimus, tačiau stebina kruopštumu ir tikslumu. Štai prieš kelerius metus pakviesti japonai į mūsų produktų vertinimą vos ne visą dieną tylėjo ir tik susitikimo pabaigoje pareiškė labai tikslias ir taiklias pastabas apie mūsų produktą.“
Lietuvių verslininkams naujus klientus iš švedų ar vokiečių kompanijų sunkiausia įtikinti, kad kokybe mūsų šalies produkcija nesiskiria nuo Vakarų europietiškos, tad ir jų kaina negali būti kaip kiniškų. „Kinai jau pasiekė labai aukštą kokybės lygį, tačiau jų problema yra bendravimas su vakariečiais ir tai, kad jie nemoka ar nesugeba užimti nišinių terpių. Be to, jiems sudėtinga vystyti produktus. Jei jie turi produktą, tada valio — prigamins milijoną kopijų. Tačiau dažniausiai tiek kopijų net nereikia, o dėl sudėtingo tokių įrengimų derinimo proceso, kinai tiesiog negali net pradėti sandorio. Visa tai labai puikiai sugeba lietuviai, kurie kultūriniu požiūriu gali bendrauti su visomis pasaulio tautomis“, — teigia lietuviško verslo atstovas.
Jis taip pat patvirtino, kad pasaulinė krizė palietė ir smulkiuosius automobilių detalių gamintojus iš Lietuvos: „Prieš kelerius metus nuolat augusios gamybos apimtys stabtelėjo, net šiek tiek pradėjo kristi. Teko sumažinti atlyginimus ne tik vadovams, bet ir darbuotojams. Tačiau automobilių pramonė atsigauna. Atrodo, viskas buvo nurimę, o dabar vėl visi smarkiai sujudo. Dažnai atėjęs į darbą nebepažįstu pusės darbuotojų, kurie priimami atlikti naujus užsakymus.“
Taigi gal iš tikrųjų Lietuvą iš ekonominio nuosmukio ištemps eksportas? Tik ne tokių pavienių bendrovių, o visos šalies siekis išeiti į moderniausias pasaulio gamybos rinkas.
