Per vieną sekundę vairuotojas gali atlikti tik vieną veiksmą, todėl itin svarbu, kad šis veiksmas būtų teisingas. Taip teigia latvių ekstremalaus vairavimo instruktoriai, praėjusią savaitę tokio vairavimo gudrybių mokę Klaipėdos policijos mokyklos dėstytojus.
„Sunku sulaužyti įpročius. Per 10-15 metų žmogus pripranta važiuoti savaip ir mano, kad tai – teisinga, nes niekas jam nepaaiškina, kaip automobilį reikia valdyti iš tikrųjų. Svarbiausia panašių kursų esmė – kad jis suprastų, jog iki tol vairavo neteisingai”, – „Autosalonui” aiškino kartu su kolegomis uostamiestyje porą dienų viešėjęs Vladimiras Pineginas.
Jau 10 metų šis Latvijos valstybinės policijos Techninio aprūpinimo skyriaus viršininkas, turintis pulkininko leitenanto laipsnį, savo bei kitų šalių pareigūnus moko, kaip suvaldyti automobilį iškilus avarinei situacijai.
„Svarbiausia yra iš anksto numatyti tokį atvejį, tada jo galima ir išvengti. Vis dėlto kilus ekstremaliai situacijai reikia kovoti už mašiną, o ne nuspausti stabdžius ir užmerkti akis. Kartu kovosite ir už save”, – patarimų ir paprastiems vairuotojams negaili V. Pineginas.
Tačiau jis pripažįsta, kad išmokti teisingai elgtis ekstremalioje situacijoje neįmanoma be treniruočių: „Kartoti judesius, kad jie taptų instinktu, reikia 200-300 kartų. Be to, būtina visada analizuoti savo veiksmus, pavyzdžiui, išvengus ar neišvengus vienos ar kitos avarijos, stengtis suprasti, kas buvo padaryta ne taip.”
Dabar problema, sako instruktorius, yra ta, kad žmonės sėdasi prie vairo neturėdami nė menkiausio supratimo apie savo automobilio galimybes.
„Jie žino, kiek benzino telpa į baką ar kokiu didžiausiu greičiu mašina gali važiuoti. Tačiau beveik nieko neišmano apie stabdymo kelią ant skirtingos kelio dangos, apie ratų sukibimą su ja posūkiuose”, – teigia profesionalas.
Ar teisingas pasakymas, kad pats pirmasis sprendimas avarinėje situacijoje yra pats teisingiausias?
„Tam tikra prasme taip, – atsako V. Pineginas. – Išvengti avarijos dažniausiai lieka viena sekundė. O per vieną sekundę žmogus gali atlikti vieną veiksmą – ar stabdyti, ar sukti vairą, ar perjungti pavarą. Svarbu, kad tas veiksmas būtų teisingas.”
25 metų darbo Latvijos policijoje stažą turintis pareigūnas konstatuoja, jog skirtumas tarp policininkų ir paprastų vairuotojų yra, nes pirmieji geriau pasiruošę priimti netikėtus, staigumo reikalaujančius sprendimus.
Tačiau ir pareigūnų vairavimas, V. Pinegino pastebėjimu, kupinas blogų įpročių.
„Dažniausiai skubantys pareigūnai mano, kad greičio viršijimas nėra pavojingas, ir esą važiuojant vos 60-70 km/h greičiu ekstremalioje situacijoje bus lengva suvaldyti automobilį. Tačiau iš tiesų tą sunku padaryti net vasarą, ant įprastos kelio dangos.
Antras blogas jų įsitikinimas – neva kiti eismo dalyviai supranta specialiųjų tarnybų automobilių vairuotojų veiksmus. O iš tikrųjų jie policininkų mašinas pamato tik paskutinį momentą ir daro neteisingus veiksmus. Taigi, jei policininkas neteisingai vairuoja, jis pats sukelia avarines situacijas”, – sako instruktorius.
