Tobulėjant automobilių ir technologijų rinkai, vis dažniau girdime, kad jau netolimoje ateityje dirbtiniu intelektu valdomos mašinos sugebės pakeisti vairuotojus. Tačiau niekam nėra paslaptis, kad autonominių automobilių pritaikymas kelia tam tikrus iššūkius, girdime įvairiausias diskusijas apie jų naudą ir galimą riziką. Todėl kyla klausimas, kas tiesa, o kas tik mitas?
Mitas: miestai nesikeis
Siekiant, kad autonominiai automobiliai viešajame eisme judėtų sklandžiai, valstybėms reikės vis daugiau dėmesio skirti kelių būklės gerinimui, jų infrastruktūros plėtrai, juostų ženklinimui bei sukurti įstatyminę bazę. Tad jeigu manote, kad miestai nesikeis, o keisis tik juose važiuojantys automobiliai, klystate. Futuristai kalba, kad vis labiau bus investuojama į išmaniųjų miestų kūrimą.
Tam, kad autonominiai automobiliai galėtų išvažiuoti į Lietuvos gatves, itin svarbi yra infrastruktūros plėtra. Pavyzdžiui, keliuose turės atsirasti išmanieji kelio ženklai ir šviesoforai, kurie galėtų ne tik bendrauti tarpusavyje, bet ir su autonominiais automobiliais. Pavyzdžiui, automobiliui privažiavus prie šviesoforo, jame iš karto įsižiebtų žalia šviesa, o jam pravažiavus sankryžą – raudona.
Faktas: saugesnė aplinka
Jau kurį laiką specialistai kalba, kad autonominės transporto priemonės galėtų sumažinti avarijų ir nelaimingų atsitikimų skaičių, spūstis keliuose bei išspręsti daugelį kitų transporto sistemos problemų. Kas leis jiems tai padaryti?
Išvardintos ir panašios problemos dažniausiai atsitinka dėl žmogaus klaidų, o automobilius valdant dirbtiniam intelektui, šių klaidų būtų galima išvengti. Pavyzdžiui, į autonominių automobilių vystymą investuojanti „Samsung“ visai neseniai gavo „TÜV Rheinland“ – vienos patikimiausių Europos sertifikavimo įstaigų – automobilių komponentų funkcinės saugos sertifikatą. Šis sertifikatas patvirtino, kad naudojami procesoriai, vaizdo jutikliai, atminties ir šviesos diodų (LED) sprendimai atitinka autonominių automobilių gamybos saugos standartus.
Ką tai reiškia? Autonominiai automobiliai turės šimtus įmontuotų sensorių, kurie stebės aplinką, gebės įvertinti riziką, atpažinti kelio dangą ir realiu laiku gauti informaciją apie oro sąlygas bei kelyje esančias kliūtis. Taip pat savaeigiai automobiliai, paremti dirbtinio intelekto veikimu, atpažins netoliese esančius pėsčiuosius ar kitus automobilius ir nuspėdami jų veiksmus galės greitai reaguoti į esamą situaciją.
Mitas: mašinų išvaizda nesikeis
Paprastai manoma, kad autonominės transporto priemonės turės tokį patį dizainą kaip dabartiniai šiuolaikiniai automobiliai. Tačiau, tiesą sakant, visiškai savaeigėms ateities mašinoms daugelis dabartinių sprendimų bus tiesiog nebereikalingi. Pavyzdžiui, veidrodėliai ar vairas.
Taip pat automobilio salone įmontuotos detalės užtikrins visapusišką keleivio komfortą. Čia, tikriausiai, viskas priklausys nuo gamintojų fantazijos – integruotos planšetės, tarp keleivių sėdynių įmontuotas stalas, televizorius, o gal ir dar daugiau.
Faktas: mašinos „kalbėsis“ su mašinomis
Kaip daiktų interneto (IoT) pagalba daiktai gali sietis su kitais daiktais, taip ir ateities automobiliai galės „kalbėtis“ su kitomis mašinomis. Tam, kad tai taptų realybe, išmaniąsias technologijas kuriančios kompanijos investuoja milijonus į 5G ryšio ir dirbtinio intelekto vystymą visame pasaulyje.
Tai leis autonominiam ir pačiam save vairuojančiam automobiliui išvažiuoti į gatves. Nors šiandien visiškai autonominiai automobiliai dar tik yra testuojami, tačiau netolimoje ateityje ištobulinto 5G ryšio ir dirbtinio intelekto pagalba jie galės netrukdomai bendrauti tarpusavyje. „Kalbančios“ mašinos susijungs į vieną erdvę ir taip perduos informaciją viena kitai apie jas supančią aplinką.
