Vilniaus miesto plėtra ir administravimas šiandien neįsivaizduojami be pažangių technologijų ir išmanaus duomenų valdymo. Būtent šiuos aspektus nuosekliai stiprina Vilniaus miesto savivaldybės valdoma bendrovė „ID Vilnius“, besirengianti tapti sostinės technologijų kompetencijų centru.
Nuo duomenų analizės įrankių iki autonominių dronų naudojimo miesto infrastruktūros priežiūrai, „ID Vilnius“ veikia kaip Vilniaus savivaldybės ir jos įmonių strateginis partneris, siekiantis sukurti modernų, efektyviai administruojamą miestą. Kartu su miesto valdytojų komanda, bendrovė žengia į naują etapą, kurio pagrindas – skaidrus duomenų valdymas ir skaitmeninių sprendimų integracija kasdieniame miesto gyvenime.
„ID Vilnius“ šiuo metu yra etape, kuriame gryninamos pagrindinės įmonės veiklos sritys ir gilinamasi į įmonės stiprybes duomenų valdymo srityje, taip pat stipriname įmonės valdyseną.
Per pastaruosius metus „ID Vilnius“ sukaupė didelę patirtį, leidžiančią efektyviai padėti Vilniaus miesto savivaldybei ir jos įmonėms priimti duomenimis grįstus sprendimus. Įmonė sieks būti duomenų technologijų partneriu mieste tam, kad įgalintų ir plėtotų sukurtus įrankius, o miesto valdymas taptų dar efektyvesnis.
Šiuo metu ieškome naujo „ID Vilnius“ vadovo, kuris turės įnešti gerąsias praktikas valdysenoje, pasitelkti inovatyvų mąstymą ir kartu su valdyba bei komanda formuos įmonės tikslus ateičiai“, – tvirtina bendrovės laikino vadovo pareigas einantis Paulius Samoška.
Duomenų valdymas prisideda prie miesto gerovės
Visi „ID Vilnius“ renkami ir naudojami duomenys yra kaupiami 2021 m. Vilniaus miesto savivaldybės įkurtame duomenų ir kompetencijų centre. Duomenų valdymo grupės vadovas Stasys Savilionis sako, kad strategiškai tai buvo puikus sprendimas, nes nuolat augant tiek duomenimis grįstų sprendimų skaičiui, tiek bendrai duomenų, reikalingų planuoti bei vystyti miestą, kiekiui ir poreikiui, reikėjo surasti efektyvų sprendimą, jų valdymui, atvėrimui ir dalinimuisi tarp įmonių.
Vienas iš pagrindinių duomenų centro tikslų – užtikrinti greitą, lengvą ir paprastą priėjimą prie Vilniaus savivaldybės administracijai, jai pavaldžioms įmonėms bei įstaigoms reikalingų duomenų. Dabar visa reikalinga informacija sostinėje surenkama ne tik iš įprastų duomenų šaltinių – tokių kaip valstybiniai registrai ar privatūs verslai, bet ir pasitelkiant inovatyvias technologijas, pavyzdžiui, autonomines dronų stotis ar daiktų interneto daviklius.
„Visų surinktų duomenų pagrindu galime identifikuoti ir kurti naujus sprendimus, kurių poreikis išryškėja bendraujant tiek su savivaldybe, tiek su įvairiomis įmonėmis bei įstaigomis.
Ugdomos stiprios kompetencijos duomenų mokslo, duomenų inžinerijos bei analitikos ir programavimo srityse suteikia galimybę savivaldybės įmonėms ir įstaigoms pasinaudoti šiomis kompetencijomis, kuriant jiems reikalingus įrankius. Pavyzdžiui, kartu su savivaldybės įmone „Susisiekimo paslaugos“ dabar kuriame interaktyvų Vilniaus miesto žemėlapį, kuriame bus prognozuojamas miesto gyventojų judėjimas visais jų keliavimo būdais.
Atsižvelgus į savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ poreikius, buvo sukurtas įrankis, dirbtinio intelekto pagalba stebintis netvarkingas atliekų surinkimo aikšteles ir teikiantis įžvalgas bei rekomendacijas šioje srityje reikalingiems pokyčiams“, – pavyzdžiais dalijasi S. Savilionis.
Pasak jo, iš esmės duomenų analitikos ir kuriamų sprendimų tikslas – efektyvesnis miesto valdymas bei problemų identifikavimas ir informacijos pateikimas atsakingai kiekvienos srities įmonei ar įstaigai, prieš jas identifikuojant miesto gyventojui.
GIS sprendimai stiprina miesto planavimą ir viešąjį sektorių
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Vilniaus miesto savivaldybėje buvo suformuotas geografinių informacinių sistemų (GIS) padalinys ir jau skaičiuoja trečią savo gyvavimo dešimtmetį. Per šį laikotarpį buvo sukurta GIS technologijų ir specialistų bazė, kurioje kuriami virtualūs įrankiai efektyvesniam miesto administravimui.
„ID Vilnius“ GIS skyriaus vadovas Aurelijus Deksnys pasakoja, kad dabar GIS sostinei padeda spręsti pačias įvairiausias kasdienes problemas, analizuoti plėtros ir planavimo procesus, prognozuoti ateities poreikius ir, atveriant duomenis bei kuriant pridėtinę vertę, informuoti visuomenę apie miesto vystymo procesus.
„Šiuolaikinės GIS technologijos leidžia efektyviai rinkti, apdoroti, analizuoti ir vizualiai pateikti pačius įvairiausius duomenis. Pavyzdžiui, dronų surinkti LiDAR optinės technologijos, hiperspektriniai ar termovizoriniai vaizdai suteikia galimybę greitai pastebėti miesto pokyčius ir operatyviai reaguoti į iššūkius, susijusius su infrastruktūra ar aplinkos būkle.
Dirbtinio intelekto sprendimai dar labiau sustiprina GIS galimybes – automatizuotas duomenų rinkimas ir analizė ne tik spartina procesus, bet ir užtikrina aukštesnę duomenų kokybę bei tikslumą, todėl sprendimai priimami, remiantis patikimais faktais ir pačia naujausia informacija“, – sako A. Deksnys.
Nuo užuomazgų 1996-aisiais GIS pamažu tapo ne tik Vilniaus miesto planavimo bei valdymo įrankiu, bet ir vertingu visuomenės informavimo kanalu, atverdama duomenis ir įtraukdama visuomenę į miesto pažinimo ir dalyvavimo jo kūrime procesus.
Inovatyvūs įrankiai ir naujų technologijų galia
Vilniaus miesto skaitmeninės transformacijos priešakyje stovinti organizacija „ID Vilnius“ kuria įrankius, kurie palengvina savivaldybės darbą ir prisideda prie miesto aplinkos gerinimo. Nors dauguma jų sprendimų skirti vidaus procesų efektyvinimui, jie taip pat sukuria naudos ir miestiečiams, siūlydami viešus įrankius, tokius kaip interaktyvūs žemėlapiai ar aplinkos monitoringo sistemos.
Pasak Produktų vystymo skyriaus vadovo Donato Gudelio, didžioji dalis „ID Vilnius“ kuriamų inovatyvių įrankių ir programų yra skirta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir jos įmonių darbuotojų vidiniams poreikiams bei funkcijų vykdymui, kita dalis – visuomenei atverti įrankiai.
„Nors gyventojai Vilniaus miesto savivaldybės specialistams kuriamų produktų nemato, bet jie daro tiesioginę įtaką gyvenamajai kokybei ir miesto aplinkai. Pavyzdžiui, nuo šių įrankių priklauso, kurios gatvės kiekvienais metais bus tvarkomos, jie naudojami skirtingų organizacijų tarpusavio darbų mieste susiderinimui.
Taip pat įvairaus turto (nuo požeminių komunikacijų iki kelio ženklų ir želdinių) inventorizacijai ir priežiūrai, darbams su rangovais, jų darbų apskaita. Kreipiame dėmesį ir į kuriamų produktų ir technologijų tvarumą – kiekvienas produktas turi savo vietą bendroje jų ekosistemoje, taip užtikriname jų nepersidengimą, duomenų, funkcinių komponentų ir infrastruktūros pernaudojimą“, – teigia Produktų vystymo skyriaus vadovas D. Gudelis.
Anot jo, beveik visi šiuo metu „ID Vilnius“ kuriami produktai yra skirti sostinei, tačiau Vilnius yra atviras bendradarbiavimui ir su kitomis savivaldybėmis, kurios dažnai sprendžia tas pačias problemas, o Vilnius jau yra sukaupęs didelį įdirbį.
Be savivaldybės organizacijų viduje naudojamų technologijų, „ID Vilnius“ sukūrė ir palaiko nemažai viešų įrankių – pavyzdžiui, sostinės interaktyvių žemėlapių portalas maps.vilnius.lt, Vilniaus miesto 3D modeliai 3d.vilnius.lt, miesto oro taršos, žiedadulkių ir triukšmo monitoringo įrankis miestoplauciai.vilnius.lt, virtualūs Vilniaus istorijos vartai vilniusdnr.lt ar Vilniaus kapinių registras.
