Pagrindinį, arba variklio, dirželį reikia keisti intervalais, nurodytais gamintojo instrukcijoje, ir visuomet, kai įsigyjamas jau naudotas automobilis, nes šiuo atveju nėra garantijos, kad ankstesnis šeimininkas jį keitė.
Diržinė pavara, išskyrus krumpliuotojo diržo pavarą, – senas mechanizmas. Iš principo gana paprasta ir patvari plokščio diržo pavara turėjo savo istorijos pradžioje keletą trūkumų – buksavo ir diržas buvo gaminamas ne vientisas, o suduriant jo galus.
Be to, ir pati medžiaga nebuvo tinkama. Dažniausiai tam buvo naudojama tikra oda. Diržas išsitampydavo, nuslysdavo nuo plokščių skriemulių, jo tarnavimo laikas būdavo labai trumpas.
Perversmas įvyko 1917 metais, kai buvo išrastas trapecinis diržas. Šis išradimas priskiriamas Džonui Gatesui. Trapecinis diržas patikimai užsideda ant skriemulio, mažiau buksuoja nei plokščias.
Palyginti nedidelio skerspjūvio diržas gali perduoti didelį sukimo momentą. Trapecinis diržas ilgam įsitvirtino automobiliuose. Juo varomi elektros generatoriai, vairo stiprintuvai ir kt.
Apie 1919 metus juos po truputėlį ėmė išstumti daugiarėžiai diržai. Palyginti su trapeciniais, jie lankstesni, ne taip greitai dyla jų darbinis paviršius, pavarai galima išnaudoti abi diržo puses.
Krumpliuotasis diržas turi geriausias diržinės pavaros savybes, be to, neturi joms būdingo trūkumo – nebuksuoja, todėl įmanoma sinchronizuoti varomąjį ir varantįjį velenus.
Svarbiausia – įtempimas
Dažniausiai dirželiai gaminami iš hidrintos akrilonitrilo butadieninės gumos. Akrilonitrilo guma atspari dilimui, karščiui, senėjimui, sendinimui ir grūdinimui karštoje alyvoje ir ozone. Jos aukščiausia darbinės temperatūros riba yra 150 laipsnių.
Tačiau ši guma neatspari alyvos ir oro mišinio aplinkos poveikiui. Kita diržo sudėtinė dalis – kordas, jis gaminamas iš stiklo pluošto. Stiklo pluoštas labai atsparus tempimui, tačiau gana trapus.
Diržo darbo sąlygos nėra tokios paprastos, kaip gali pasirodyti. Diržo dantys, kol susikabina su krumpliuotų skriemulių dantimis, slysta jo paviršiumi. Be to, diržo krumplį veikia jėga, statmena su diržo ir skriemulio dantų kontakto plokštuma.
Bene pagrindinė sąlyga – diržo įtempimas: maža to, kad dėl netinkamo įtempimo greičiau dyla diržas, jis dar gadina kitus agregatus, pavyzdžiui, vandens siurblio ir įtempimo ritinėlio guolius.
Įtempimo ritinėlį rekomenduojama keisti kartu su diržu. Tačiau tai daug kam atrodo pinigų švaistymas. Tuomet reikėtų keisti bent jau kas antrą kartą, nes išdilęs tempiklio guolis duoda papildomą laisvumą ir papildomą pašalinį garsą.
Keisti pagal instrukcijas
Jeigu variklio dujų skirstymo dirželis atrodo „normaliai“, jo keisti neverta, taip mano daugelis vairuotojų ar meistrų. Žinoma, būtų gerai, jei kas apibrėžtų sąvoką „normaliai“, tuomet ne vienas, ilgą laiką manęs, kad jo dirželis „normalus“, nebūtų skaudžiai nukentėjęs.
Kaip jau įprasta, labiausiai nukenčia dyzelinių automobilių savininkai, kai trūkus dirželiui sulankstomi vožtuvai. Benzininius variklius ši bėda ištinka kiek rečiau (susidurs stūmoklis su vožtuvais ar ne, priklauso nuo variklio konstrukcijos), tačiau laukti, kad įsitikintum, ar sulankstys vožtuvus, ar ne, tikrai neverta.
Todėl dirželį reikia keisti intervalais, nurodytais gamintojo instrukcijoje, ir visuomet, kai įsigyjamas jau naudotas automobilis, nes šiuo atveju nėra garantijos, kad ankstesnis šeimininkas jį keitė.
Galimi gedimai
Iš ko galima nustatyti, kad kas nors atsitiko automobilio pagrindiniam diržui. Jei benzininio variklio velenas sukasi, o maitinimo ir uždegimo sistemos sutvarkytos, tačiau jo paleisti nepavyksta arba tai padaryti būna labai sunku, priežastys gali būti kelios.
Pirma – cilindruose žemas spaudimas (kompresija). Norėdami patikrinti numanomą defektą, turėsite išsukti žvakes, prapūsti cilindrą, pamatuoti juose spaudimą. Pastebėjus tarp cilindrų didelį kompresijos skirtumą, rekomenduojama į kiekvieną iš jų įpilti 0,5–1 kub. cm tepalo.
Jei dar kartą pamatavus kompresiją tuose cilindruose, kur ji buvo mažiausia, ši pakils tik šiek tiek ar visai nepakils, tai rodo, kad sudegę galvutės vožtuvų lizdai ar išdegę patys vožtuvai (tepalas su oru eina pro uždarytus vožtuvus). Esant padilusiems kompresiniams žiedams, tepalas užpildo tarpą tarp cilindro ir žiedų, todėl pastebimai pakyla kompresija.
Be to, gali būti nutrūkęs paskirstymo veleno krumpliuotasis diržas. Esant šiam gedimui, starteris labai greitai suka alkūninį veleną. Nustatykite, ar diržas nesuka paskirstymo veleno. Tam teks nuimti diržo gaubtą, variklio vožtuvų dangtelį, uždegimo skirstytuvo dangtelį.
Gedimą pašalinsite, jei pakeisite diržą. Reikia patikrinti kompresiją. Trūkus diržui, dažnai deformuojasi vožtuvai. Jei taip atsitiko, teks nuimti variklio bloko galvutę ir ją pakeisti.
Gali būti, kad atsilaisvinęs dantytasis diržas peršoka per kelis dantelius. Esant šiam gedimui, girdisi pliaukštelėjimai įsiurbimo momentu ir duslintuve. Tokiu atveju reikia patikrinti dujų paskirstymo fazes, kompresiją. Jei deformavosi vožtuvai, taip pat teks nuimti variklio bloko galvutę ir pakeisti.
Pagelbės tik specialistai
Jeigu jums prireikė pasikeisti diržą ar jį įsigyti, tai atlikite patikimoje parduotuvėje. Tokioje pardavėjas pagal katalogą parinks reikiamą. Krumpliuotieji diržai gaminami bent trijų profilių – trapeciniais krumpliais ir dviejų tipų suapvalintais. Visi jie negali pakeisti vienas kito.
Ne profesionalas gali atskirti trapecinį nuo suapvalinto, tačiau suapvalintų profilių skirtumai akiai beveik nepastebimi. O juk jų negalima keisti vieno kitu, net jei diržo ilgis, plotis ir krumplių žingsnis vienodi. Netinkamo profilio diržas greitai sudils ar nutrūks, bus išrauti dantys.
Na, o visais kitais atvejais tinkamai parinkta detalė, tinkamai įrengta ir eksploatuojama, tarnauja jeigu ir ne „amžinai“, tai bent jau tiek, kiek numatyta gamintojo instrukcijoje.