Paskutiniai saugumo bandymai liudija, kad automobilių susidūrimo atveju didesnė tikimybė išvengti traumų yra tada, jei mašinoje sėdima taisyklingai, pamiršus gulinėjimo ant sofos namuose įpročius.
Dažniausiai per automobilių saugumo bandymus manekenai susodinami lyg vadovėlyje – sėdynių nugarėlės tvarkingai palenktos, diržai prisegti, pėdos – ant grindų. Tačiau realybė kitokia – nei keleiviai, nei vairuotojai mašinose nesėdi lyg prikalti.
Vokietijos automobilininkų klubo ADAC saugaus eismo ekspertai pabandė imituoti tikrą žmogaus elgesį mašinoje. Finalas buvo pritrenkiantis – įvykus avarijai sudaužytame automobilyje „neišgyveno” nė vienas manekenas.
Dvi skirtingos „šeimos”
Savo bandymuose vokiečiai naudojo du automobilius Volkswagen Golf” ir dvi manekenų „šeimas” – po „tėvą” prie vairo, „motiną” šalia jo, 3 metukų „vaiką” galinėje sėdynėje ir dar vieną „mažylį” vaikiškoje kėdutėje.
Viena „plastikinė šeimyna” „elgėsi” pavyzdingai, o kito „golfo” ekipažas – lyg paprasti, kasdieniškai atsipalaidavę žmonės.
Štai „vairuotojas” šiame automobilyje sėdėjo neteisingai sureguliuotoje sėdynėje ir be saugos diržų, „moteris” – prisisegusi, bet užsikrovusi kojas ant priekinio skydelio. „3 metukų” manekenas pasodintas ant paprastos pagalvėlės ir prisegtas per juosmenį, o jo „broliuko” kėdutė pritvirtinta atmestinai, nepatikrinus, ar ji nejuda pirmyn atgal.
Nieko bendro su gyvybe
Kaip ir įprasta pagal „EuroNCAP” metodiką, imituotas susidūrimas mašinos priekiu su kliūtimi judant 64 km/h greičiu. Bandymo rezultatai, tiksliau, jų skirtumas dviejuose automobiliuose, ADAC ekspertus šokiravo.
Paaiškėjo, jog manekenai, „elgęsi” pagal visas normas, atsipirko „mėlynėmis” ir nubrozdinimais. O štai „atsipalaidavusi šeimynėlė” patyrė sužalojimus, medikų žodžiais tariant, nesuderinamus su gyvybe.
Šio „golfo” ekipažui nepadėjo nei aktyviojo saugumo sistemos, o štai saugos diržai smūgio metu manekenus sužalojo dar labiau.
„Tėvai” – mirę
Susidūrimo metu vairuotojas po saloną buvo mėtomas lyg pūkelis. Nuo smūgio į priekį jis buvo sviestas tokia jėga, kad jo krūtinės ląsta lūžo lyg kiaušinio lukštas. Sužalojimų pridėjo į pilvą šovusi oro saugos pagalvė. „Mirtį” lėmė smūgis galva į stogą, po to – į panelį.
Beje, ekspertų teigimu, net jei saugos diržai ir būtų prisegti, dėl neteisingos sėdėsenos vairuotojas iki gyvenimo pabaigos nebebūtų valdęs savo kojų – jos tiesiog buvo sutrupintos, nes sėdynė buvo pritraukta per daug arti prietaisų skydelio.
Ne mažiau nukentėjo ir ant priekinio skydelio užmestos „mamos” kojos. Iššovusi oro saugos pagalvė jas išmetė viršun, ir nieko nebelaikomas kūnas beveik išslydo iš sėdynės. Tuo pačiu metu saugos diržas taip trenkėsi į krūtinę, kad be rimtų vidaus organų sužalojimų nebūtų buvę apsieita. Galų gale „moteris” kojomis išdaužė priekinį stiklą, šis duždamas smarkiai supjaustė manekeną.
Blogiausia – „vaikams”
Tačiau labiausiai imituotoje avarijoje nukentėjo mažieji manekenai. Jei tai būtų buvusi tikra nelaimė, mažyliai butų mirę vietoje, net nesulaukę greitosios medicinos pagalbos.
„Trejų metukų vaikas” automobilyje „užmigo” ir pakibo ant saugos diržo – jam labai trūko porankių. Nuo mašinos smūgio jis buvo staigiai perlenktas pusiau, ir savomis kojomis smogė sau į galvą. Per juosmenį užsegtas saugos diržas akimirksniu sutraiškė vidaus organus.
Tragiškas likimas ištiko ir jo „broliuką” – nuo smūgio vaikiška kėdutė atsilaisvino, ir, mašinai jau sustojus, toliau judėjo į priekį 64 km/h greičiu traiškydama viską pakeliui, pavyzdžiui, savo „tėvelio” galvą. „Mažylis” „išgyventi” negalėjo.
Kaip tvarkingai sėdėti
Saugaus eismo ekspertų teigimu, šis bandymas įrodė, jog svarbu ne tik turėti būtinas saugumo priemones, pavyzdžiui, oro saugos pagalves, diržus ar kėdutes, bet ir jas tinkamai naudoti.
Vaikai neturėtų būti vežami be jiems skirtų kėdučių. Tik paprastu saugos diržu prisegti vaikai traumas gauna 5 kartus dažniau nei vežami kėdutėse. Taip yra todėl, kad silpni vaikų kaklo slanksteliai dar nepajėgūs išlaikyti galvos. Standartiniai diržai tinkami naudoti, kai vaiko ūgis siekia ne mažiau 135 cm.
Vaikų kėdutes tvirtinant saugos diržais reikia naudoti visus tvirtinimo taškus, kurie yra kėdutėje. Aišku, joje sėdintis mažylis taip pat turi būti prisegtas.
Jei nėra kėdutės, naudoti paprastos pagalvėlės aukštesnei sėdėsenai nerekomenduojama – vaiką reikia sodinti ant specialios pakylos su ranktūriais. Taip jis avarijos atvejų išvengs sužalojimų saugos diržu.
Pačius mažiausius vaikus – iki 18 mėnesių – patartina vežti kėdutėje, kurios nugarėlė atsukta į automobilio priekį. Kėdutę ant priekinės sėdynės galima naudoti tik tuomet, kai nėra oro saugos pagalvės arba galima ją atjungti.
Suaugusieji taip pat neturėtų įsitaisyti mašinoje lyg namuose ant lovos. Pirmiausiai svarbu tinkamai sureguliuoti sėdynes – jos neturėtų būti per daug arti prietaisų skydelio. Nugarėlės turėtų būti sėdimoje, o ne gulimoje padėtyje. Be to, pagal galvos padėtį reikia nustatyti ir galvos atlošų aukštį.
Saugos pagalvės gali ir pakenkti
JAV Oregono sveikatos ir mokslo universiteto mokslininkai nustatė, kad oro saugos pagalvės „renkasi”, kuriuos žmones apsaugoti nuo sužalojimų, o kuriuos – ne.
Minėto universiteto medicinos mokyklos atstovo Craigo Newgardo teigimu, oro saugos pagalvės geriausiai apsaugo keleivius nuo 161 iki 180 cm ūgio, tačiau gali tapti traumų priežastimi žmonėms, kurių ūgis mažesnis nei 149 cm arba didesnis nei 190 cm.
Todėl mokslininkai rekomenduoja žemesniems bei aukštesniems žmonėms sėdėti automobilio gale, o nestandartinio ūgio vairuotojams pasislinkti nuo vairo kolonėlės kiek įmanoma toliau.
Beje, tyrimo autorių teigimu, žmogaus svoris įtakos traumos sudėtingumui neturi. Tai – svarbi išvada, nes iki šiol automobiliuose naudojamų oro saugos pagalvių išsiskleidimo jėga priklauso nuo žmogaus svorio. Tokios išvados padarytos per 11 metų ištyrus 65 tūkst. avarijų.
