Nepaisant stulbinamos technologinės pažangos, transportas vis dar yra vienas didžiausių oro teršėjų – bemaž ketvirtadalis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kietųjų dalelių, azoto oksidų ir pan. kenksmingų medžiagų į aplinką patenka pro automobilių išmetimo vamzdžius.
Taip yra todėl, kad variklyje sudegant vienam kilogramui dyzelino, drauge sudega kiek daugiau nei 14 kg oro, o į aplinką pasklinda per 15 kg įvairių dujų mišinio. Mokslininkų teigimu pastarosios daugeliu atvejų susijusios su lėtinėmis neinfekcinėmis plaučių ligomis, kurios gyventojų sergamumo bei mirtingumo struktūroje patenka į dažniausiai fiksuojamų ligų penketuką.
Pasiekė svarbią pergalę
Automobilių pramonėje dirbantys inžinieriai sėkmingai sprendžia praktiškai visas su tarša susijusias problemas ir sugeba „tilpti“ į sparčiai griežtėjančius ekologinius reikalavimus. Viena svarbesnių pergalių šiame fronte laikoma azoto oksidų (NOx) pažabojimas.
Pastaroji medžiaga neigiamai veikia nervų sistemą, mažina kraujospūdį, be to, NO reaguodamos su deguonimi sudaro labai nuodingas dujas NO2, kurios dirgina viršutinius kvėpavimo organus, sukelia kosulį, ašarojimą, didesnės koncentracijos veikia plaučius ir gali būti mirties priežastimi.
Maždaug 2004-aisias mokslininkai rado būdą kaip šiuos nuodus neutralizuoti: naudojant karbamido ir vandens tirpalą, šiandien žinomą „AdBlue“ vardu, išmetamųjų dujų žalingas poveikis sumažinamas net iki 95 proc.
Lietuvoje „AdBlue“ gaminančios bendrovės „Gaschema“ prekės ženklų grupės „AZO Products“ pardavimų vadybininkas Tadas Jakubėnas, pasakodamas apie reakciją, kuri karbamido tirpalo dėka vyksta automobilio išmetimo sistemoje patikino, kad kenksmingų dujų neutralizavimo technologija nuo pat sukūrimo pakito labai nedaug.
„Iš tiesų „AdBlue“ sistemos principas išliko toks pats, koks buvo, kai SCR (selektyvioji katalizinė redukcija) mechanizmai buvo pradėti montuoti sunkvežimiuose. Jos veikimo principas pagrįstas chemine reakcija, kai degant dyzelinui išsiskiria azoto oksidai, o į tam tikrą išmetimo sistemos grandį įpurškus karbamido tirpalo, tie junginiai išskaidomi į azotą ir vandens garus. Technologijoms tobulėjant visi procesai ir medžiagų dozavimas yra tikslesni, todėl variklis dirba efektyviau ir ilgiau, o aplinka teršiama mažiau“, – teigia T. Jakubėnas.
Stabdomi bandymai gudrauti
„AZO Products“ atstovas atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų dalyką, susijusį su „AdBlue“ naudojimu ir aplinkos teršimu. Virtualios skelbimų lentos knibžda pasiūlymais „atjungti AdBlue sistemas“ ir „sumontuoti emuliatorių“.
Nors tą padarius tiesioginio poveikio variklio darbui nėra, kenkiama tik ekologijai, nenaudojant „AdBlue“ anksčiau ar vėliau bus užkimštas ir sugadintas katalizatorius. Išsiaiškinus, kodėl tai nutiko, sunkvežimio remontą teks apmokėti transporto priemonės savininkui, nes garantijos prarandamos.
Dar vienas dalykas – naujesnės kartos sunkvežimiuose, rinkoje pasirodžiusiuose nuo 2009-ųjų rudens, yra sumontuoti jutikliai, matuojantys azoto oksidų kiekį išmetimo sistemos pabaigoje. Jiems užfiksavus padidėjusią taršą dėl, tarkim, stipriai praskiesto „AdBlue“ skysčio, pradedama riboti variklio galia ar netgi įjungiamas avarinis variklio režimas. Visais atvejais darbas tokiu sunkvežimiu tampa neįmanomas.
„Gera žinia, kad užfiksavę tokius bandymus gudrauti daugelyje Europos šalių jau kuris laikas pradėjo veikti mobilios laboratorijos, sugebančios matuoti važiuojančių sunkvežimių išmetamųjų dujų sudėtį. Užfiksavus perteklinę taršą vilkikai stabdomi, o vežėjų įmonėms skiriamos didelės baudos“, – teigė T. Jakubėnas.
Be to, šią vasarą, pradedant įgyvendinti Aplinkos ministerijos projektą, ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis. Nuotoliniu būdu bus fiksuojamas visų transporto priemonių – lengvųjų ir sunkiųjų automobilių, viešojo transporto – išmetamų teršalų (azoto oksidų, angliavandenilių, anglies monoksido, kietųjų dalelių) kiekis. Tai leis nustatyti labiausiai teršiančius automobilius ir potencialius manipuliavimo taršos kontrole atvejus.
Svarbu laikytis technologinių reikalavimų
Kalbėdamas apie šiuos dalykus, „Gaschemos“ atstovas akcentuoja vieną itin svarbią detalę – „AdBlue“ gamyboje naudojamų medžiagų kokybę ir skrupulingą technologinių procesų laikymąsi.
Bandymai sutaupyti koreguoja galutinio produkto savybes, kurios ilgainiui virsta brangiai kainuojančiais nemalonumais: užkimštais degalų purkštukais, streikuojančiu katalizatorium ar visa SCR išmetamųjų dujų valymo sistema. Jei „AdBlue“ yra netinkamos koncentracijos, automobilio sistemos gali „neleisti“ jo net užvesti. Kemšantis išmetimo vamzdžiui, silpnėja variklio galia, didėja degalų sąnaudos.
„Žinome atvejų, kai bandoma „AdBlue“ pagaminti iš trąšų. Tokio skysčio sudėtyje gali būti viršytos sieros, fosforo ar kitų priemaišų leidžiamos normos, tikėtina, naudojamas paprastas, o ne distiliuotas vanduo. Šio produkto kokybei įtakos turi ir tai, kaip jis transportuojamas. Jei „AdBlue“ pervežamas ne specializuotomis autocisternomis, atsiranda didelė rizika jį užteršti prieš tai vežtu produktu. Numojus ranka bent į vieną tokią „smulkmeną“, problemos beveik garantuotos. Dėl šių priežasčių mūsų įmonė kaip pirminę žaliavą naudojam skysto karbamido lydalą, kuris uždaroje sistemoje maišomas su distiliuotu vandeniu. Tuomet nerūdijančio plieno vamzdynais perduodamas į uždaras talpas, iš kurių vyksta specializuotų autocisternų ir konteinerių ar bakelių pildymas, kokybės patikrinimas ir plombavimas“, – apie gamybos procesus T. Jakubėnas.
Pardavimai auga
Vertindamas pokyčius šioje srityje, „Gaschema“ atstovas pasidžiaugė, kad „AdBlue“ pardavimai kasmet auga vidutiniškai po 10-15 proc. Tai liudija, kad rinkoje daugėja mažataršės technikos dyzeliniais varikliais. Jau keletą metų „AdBlue“ sistemos diegiamos tiek į lengvuosius automobilius, tiek į žemės ūkio mašinas ir netgi kai kuriuose pramoniniuose įrenginiuose.
„Mes esame savotiški dyzelinių variklių advokatai – jei technika eksploatuojama tinkamai, paisant gamintojo numatytų reikalavimų, jų tarša azoto oksidais sumažinama iki „pėdsakų“, o CO2 išmetimai ženkliai mažesni nei iš benzininių variklių“, – akcentavo žinovas.
Apdovanos geriausią sunkvežimį
Kadangi „AdBlue“ yra neatsiejamas nuo transporto ir logistikos sektoriaus, vienas IBC konteineris su 1000 litrų „AdBlue“ skysčio bus padovanotas konkurso „DKV LIVE Metų sunkvežimis“ nugalėtojams.
„DKV LIVE Metų sunkvežimio“ konkursas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą ir, numato renginį organizuojantis Lietuvos žurnalistų autoklubas, vyks kas dvejus metus. Konkurse vertinami septyni naujausi Lietuvos keliuose pasirodę sunkvežimiai (abėcėlės tvarka):
- „Ford F-Max“
- „Iveco S-Way“
- MAN TGX
- „Mercedes-Benz Actros“
- „Scania R“
- „Scania S“
- „Volvo FH“
„DKV LIVE Metų sunkvežimis“ dalyvių bandymų stovykloje, surengtoje Šiaulių Darbo rinkos mokymo centro autodrome, visi kandidatai buvo įvertinti tiek teoriškai, tiek praktinių bandymų metu. 10 narių komisijai, kurią sudaro rinkos profesionalai, numatyti tokie vertinimo kriterijai kaip saugumas, degalų sąnaudos bei CO2 emisijos, eksterjero ir interjero dizainas, ergonomika ir vairuotojo patogumas, transmisija, variklis, priežiūros kaštai.
Konkurso finalas ir nugalėtojų apdovanojimas vyks gegužės 14 d.
