Nepaisant praėjusią savaitę atšilusio oro, žiema dar nesibaigė. Atvirkščiai – užmiesčio keliuose sniegas aptirpo, ir vėl atšalus orui jis netruks pasidengti ledu. Tokios sąlygos pailgina automobilių stabdymo kelią, net ir nekalčiausi posūkiai tampa pavojingi.
Ką reikia daryti, jei automobilis, nepaisant teisingai pasirinktų padangų, ima slysti? Slydimas esant plikledžiui, ant puraus sniego arba lyjant lietui yra vis kitoks, tačiau vairuotojo veiksmų seka visais šiais atvejais turi būti ta pati – vairo pasukimas slydimo kryptimi bei akceleratoriaus spustelėjimas (jei mašina varoma priekiniais ratais).
Anot profesionalių lenktynininkų, jei tiesinant automobilio važiavimo trajektoriją jį užmetė į kitą šoną, vėl reikia pasukti vairą – šįkart į kitą pusę ir taip pat paspausti akseleratorių. Lenktynininkų patirtis byloja, kad vairą sukti reikia ten, kur žvelgia akys.
Svarbiausia, teigia jie, desperatiškai nespausti stabdžių ir neliesti sankabos pedalo, mat, tebesant įjungtai pavarai, variklis neleidžia užblokuoti ratų ir taip pabloginti situaciją.
Patariama prieš įvažiuojant į posūkį pasirinkti tokią pavarą, kuria tikimasi ir išvažiuoti iš posūkio. Posūkyje jungti žemesnę pavarą nepatariama – tą padaryti būtina dar prieš pradedant sukti vairą. Reikia atminti tai, kad būtent staigūs sankabos, stabdžių ar akceleratoriaus pedalų paspaudimai bei staigūs vairo pasukimai ir priverčia automobilį slysti.
Stabdymas ekstremalioje situacijoje nėra geriausia išeitis. Atvirkščiai – staigiai stabdomas automobilis tampa nevaldomas, dažnai nepadeda ir stabdžių antiblokavimo sistema (ABS). Tiesa, ji ir neturėtų padėti – ABS paprastai tik pailgina stabdymo kelią, tačiau ji suteikia galimybę stabdant vairuoti automobilį.
Be to, reikia atminti, jog ypač pavojinga mašiną staigiai stabdyti, jei vienos pusės ratais ji važiuoja ant vienos dangos, pavyzdžiui, asfalto, o kitos – ant ledo, sniego ar žvyro.
Jei automobilyje nėra ABS sistemos, o vairuotojas ekstremaliu atveju nori greičiau sustoti, jam patariama ne užgulti stabdžių pedalą visu svoriu, o išminti jį ir vėl atleisti, ir taip – iki sustojimo momento. Taip stabdymo kelias bus trumpesnis, išliks ir galimybė koreguoti mašinos judėjimo kryptį vairu.
Teigiama, jog kartais saugiau mašiną stabdyti ne stabdžiais, o varikliu, tačiau slidžiame kelyje tam reikia įgūdžių. Pavojinga staigiai atleisti sankabą, perjungiant pavaras slidžiame kelyje, kai variklio apsisukimai maži ir jei ką tik įjungtos pavaros greičiui reikia daug didesnių apsisukimų. Tuomet iš karto blokuojami ratai ir mašina ima skersuoti. Tokiu atveju prieš atleidžiant sankabos pedalą reikia spustelėti akceleratorių (“pergazuoti”), o tarp pavarų perjungimo patartina naudotis ir stabdžiais.
Vis dėlto, mašinai netikėtai ėmus slysti, daugumą vairuotojų ištinka šokas ir, veikiant savisaugos instinktui, dažniausiai iki galo spaudžiami stabdžiai. Taip užsiblokuoja ne tik automobilio ratai – avarijos baimė priverčia sustingti ir vairuotoją. Vienintelis būdas būtinus veiksmus ekstremalioje situacijoje paversti įpročiu – treniruotės.
Būtent jos gali padėti neišsigąsti automobiliui ėmus slysti gatvėje, didesniame transporto sraute, todėl patartina susirasti tuščią aikštelę ir pabandyti joje “paslidinėti” automobiliu bei stengtis jį suvaldyti. Taip galima išmokti lengviau pajusti mašinos slydimo pradžią, o kuo greičiau vairuotojas sureaguoja į slydimą, tuo daugiau šansų yra stabilizuoti mašiną.
Tiesa, lenktynininkai primena vieną dalyką – meistras yra ne tik tas, kuris sugeba suvaldyti mašiną ekstremalioje situacijoje, bet ir tas, kuris važiuoja taip, kad nepatektų į ją.
