Užtikrina komfortą
Labai svarbus yra sumontuotų automobilių ratų balansavimas, t. y. jų pusiausvyros išlyginimas. Gaminant automobilio ratus, neišvengiama formos ir masės paklaidų. Ratai būna nesimetriški, ir masė juose būna išsidėsčiusi netolygiai pagal apskritimą ir rato plotį.
Jei rato masė netolygiai išsidėsčiusi pagal apskritimą, tai, automobiliui važiuojant, kai sunkesnioji rato vieta atsiduria apačioje, išcentrinė inercijos jėga spaudžia jį prie kelio, o apsisukus 180 laipsnių, kelia jį aukštyn. Važiuojant dideliu greičiu, ratas pradeda šokinėti.
Jei sunkesnioji rato vieta yra vienoje pusėje, jam sukantis, išcentrinė inercijos jėga F verčia jį tai į vidų, tai į išorę. Per svirtis, traukes ir reduktorių ši jėga virpina vairą į šonus rato sukimosi dažniu. Ratai pradeda slidinėti. Todėl sunkiau vairuoti, labiau dėvisi padangos, ratų guoliai, amortizatoriai, vairavimo sistemos trauklių šarnyrai, automobilis vibruoja, atsiranda triukšmas. Automobilis praranda stabilumą, padangų paviršius dyla duobutėmis. Ypač netolygiai dyla vairuojamųjų ratų padangos.
Balansavimo rūšys
Statinis ir dinaminis disbalansas atsiranda ir dėl radialinės bei šoninės rato deformacijos. Todėl, deformavus ratlankį, ratus reikia balansuoti. Balansavimas būna statinis ir dinaminis.
Statiniu vadinamas toks balansavimas, kai nustatoma „sunkiausia“ sumontuoto rato vieta ir jai atsverti kitoje rato pusėje (sukimo centro atžvilgiu) pritaisomas papildomas atsvaras. Ratas įtaisomas ant horizontalios ašies ir šiek tiek pasukamas. Palaukiama, kol jis sustos. Jei, pasuktas kelis kartus, ratas sustoja skirtingose padėtyse, jis yra statiškai subalansuotas. Jei pasuktas kelis kartus ratas sustoja toje pačioje vietoje, jis statiškai nesubalansuotas. Nustatoma rato „sunkiausioji“ vieta, kuri būna apačioje, ir priešingoje pusėje pritaisomas atsvaras. Jo masė turi būti tokia, kad ją atsvertų. Taip balansuojami tik siauri ratai, nes, statiškai balansuojant, neaišku, kurioje ratlankio pusėje reikia tvirtinti atsvaras. Ne toje pusėje pritvirtintas atsvaras sukelia dinaminį disbalansą.
Dinaminis disbalansas būna tik ratui sukantis. Tada atsiranda atsvaro ir neatsvertos masės išcentrinių inercijos jėgų momentas – stengiamasi pasukti ratą jo sukimosi plokštumos atžvilgiu. Pasisukęs 180 laipsnių ratas pradeda svyruoti į šonus.
Dinaminiu vadinamas toks balansavimas, kurio metu nustatoma atsvaro masė ir jo pritvirtinimo vieta. Dinamiškai ratai balansuojami specialiomis staklėmis, nuėmus nuo automobilio. Subalansavus ratą dinamiškai, jis tampa subalansuotas ir statiškas. Kadangi padangos dyla nevienodai, automobilių ratus papildomai reikia balansuoti nuvažiavus l0–15 tūkst. kilometrų.
Tinkamas padangų subalansavimas yra svarbus veiksnys, užtikrinantis važiavimo patogumą ir padangų ilgą tarnavimą. Nesubalansuotos padangos gali sukelti vibraciją, dėl jos vairuotojas greičiau nuvargs, be to, greičiau nusidėvės padangos ir pakaba. Padangos turi būti balansuojamos, kai jos pirmą kartą montuojamos ant ratlankių arba kai jos montuojamos po remonto. Padangos turi būti subalansuotos iš naujo, pastebėjus pirmuosius vibracijos arba virpėjimo požymius. Vibraciją taip pat gali sukelti netinkamas suvedimas arba mechaninės problemos.
Reikia tikrinti
Labai svarbu bent kartą per mėnesį specialiu slėgio matuokliu patikrinti, kaip pripūstos padangos. Nepakankamas arba per didelis slėgis gali nulemti netinkamą, pernelyg greitą padangos nusidėvėjimą, be to, padanga per daug įkaista, daugiau sunaudojama degalų, net gali kilti padangos sprogimo pavojus. Oro slėgį padangose tikrinkite, kai jos yra šaltos ir kurį laiką nenaudotos. Net jei nuvažiavote vieną kilometrą, tai padidins slėgį, todėl matavimo rezultatai nebus tikslūs. Nuolatinis slėgio kritimas rodo galimą pačios padangos arba jos sumontavimo problemą. Pastebėję tokią situaciją, skubiai pasikonsultuokite su profesionalu – padangų pardavėju.
Reguliariai tikrinkite padangų protektorių, kad sužinotumėte, kada reikia keisti padangas. Visų keleivinių mašinų ir nedidelių sunkvežimių padangos turi protektoriaus nusidėvėjimo indikatorius, įtaisytus į patį protektorių. Šios juostelės sumontuotos protektoriaus grioveliuose keliose padangos vietose. Kai padanga taip nusidėvi, kad šios juostelės akivaizdžiai susilygina su gretimomis protektoriaus briaunelėmis, laikas keisti padangą. Jei protektorius nusidėvi tik vienoje ar dviejose vietose, tai gali reikšti, kad padanga netinkamai pripūsta.
Patariama kas 10 tūkst. kilomet-rų arba pasigirdus įtartinam ūžesiui iš naujo subalansuoti padangas. Padangų protektorius yra pakabos ir ratų geometrijos indikatorius, todėl nepakenktų nuolatos stebėti protektoriaus dilimo tolygumą. Jei intensyviau dyla protektorius kraštinėje išorinėje dalyje, verta pagalvoti apie vairavimo įpročius ir sumažinti greitį posūkiuose.
Padangų amžius priklauso ne tik nuo slėgio, vairavimo manierų, bet ir automobilio apkrovos. Bagažinę pavertus sunkių daiktų sandėliu ar nuolat vežiojant didelius krovinius, padangų resursas gali sumažėti iki 60 proc.
