Vasaros karščiai veikia visus žmones. Sako, būna net karščio sukeltų depresijų bei savižudybių. Norėtųsi tikėti, kad prie vairo to nevyksta, tačiau karštas oras turi įtakos ir vairuotojams. Vienas iš išsigelbėjimo būdų – kondicionierius, tiesa, galintis tapti ir ligos priežastimi.
XIX a. pabaigoje anglų inžinierius Viljamas Vaitlis po arklių traukiamu keleiviniu vagonu įmontavo ledų blokus. Nuo vagono ratų besisukantys ventiliatoriai į saloną pūtė ledo aštaldytą orą. Suprantama, tai dar nebuvo kondicionierius.
Pirmuoju automobiliu, kuriame sumontuotas kondicionierius – orą atšaldantis įrenginys – tapo 1939 metų laidos „Packard”. Norint įjungti šaldymo įtaisą, vairuotojui reikėjo išjungti variklį, o ant kompresoriaus uždėti dirželį.
Standartine automobilio įranga kondicionierius tapo šeštajame dešimtmetyje – 1957 metais modelyje „Cadillac Eldorado Brougham”.
Šalčio vardas – šaldiklis
Kondicionieriaus darbinė medžiaga yra šaldiklis. Tai dujos, kurios yra suslegiamos ir cirkuliuoja kondicionavimo sistemoje. Iki 93-iųjų metų pagamintuose automobiliuose buvo naudojamas šaldiklis R12, arba freonas.
Kadangi jis ardo ozono sluoksnį, freono naudojimas buvo apribojamas „Monrealio protokolu”, kurį ratifikavo ir Lietuva. Todėl 1992-1994 metais kondicionierius imta pildyti kitu šaldikliu – R134a, kuris nėra kenksmingas atmosferai.
Beje, šaldiklis vienoje kondicionieriaus sistemoje yra skystas (kai jis suslegiamas), kitoje – dujinės būsenos.
Perkant automobilį su kondicionieriumi, specialistai pataria visų pirma patikrinti, ar sistemoje yra tinkamas šaldiklis. Žinomi atvejai, kai mašinos kondicionierius pardavėjai užpildydavo pigesniu šaldymo skysčiu, pvz., vietoje R12 – R409a, arba šaldikliu R22 ar net suslėgtomis dujomis.
Gali būti, kad kondicionierius užpildomas nekokybiškai (neišvakuumuojamas, be tepalo ar pan.) arba nepilnai. Jei sistemoje nėra šaldiklio, kondicionierius neįsijungia.
Dažniausias kondicionieriaus gedimas – nesandarumas, kai dėl skylių ar tarpų iš sistemos išbėga šaldiklis. Kai kurių net ir naujų autombilių kondicionierius būna tuščias jau po metų, tačiau kiti laiko ilgiau.
Patikrinti nesunku
Specialistai tvirtina, kad vairuotojai apie kondicionierių priežiūrą dar neturi daug žinių. Perkant automobilį turguje, ne visada reikia tikėti pardavėjo žodžiais, jog kondicionierius veikia.
Kondicionierių patikrinti galima ir patiems. Tai daroma paleidus automobilio variklį ir įjungus kondicionierių bei oro ventiliatorių. Specialistų teigimu, iš karto arba netrukus turi įsijungti kompresorius. Jam įsijungus, neturi pasigirsti stiprūs garsai.
Tiesa, kai kuriuose automobiliuose, esant žemai temperatūrai, kompresorius gali ir neįsijungti. Tai nėra tragedija – tiesiog reikia kuriam laikui automobilį palikti šiltesnėje patalpoje ir pabandyti kondicionierių įjungti iš naujo.
Patikrinti, kaip šaldo kondicionerius, taip pat nėra sunku. Vasarą užtenka nustačius tiekiamo oro temperatūrą į žemiausią padėtį ir įjungti maksimalų pučiamo oro srautą. Iš ortakių išeinantis oras turėtų būti vėsus, apie 8-12 laipsnių.
Jei lauke yra vėsiau nei 20 laipsnių, kondicionieriaus šaldymo efektyvumą galima patikrinti ties sienele, skiriančia saloną nuo varklio skyriaus, suradus du kondicionieriaus vamzdelius. Vienas jų, plonesnis, turi būti šiltas, kitas – šaltas.
Brangus malonumas
Specialistai pataria nepainioti kondicionerių su klimato kontrolės sistema. Kondicionierius – įrenginys, šaldantis orą automobilio salone, o klimato kontrolė – tai sistema, palaikanti nustatytą mikroklimatą.
Todėl automobilyje gali būti klimato kontrolė su kondicionieriumi, klimato kontrolė be kondicionieriaus, kondicionierius be klimato kontrolės.
Dar viena klaidinga vairuotojų nuomonė yra ta, kad, įjungus kondicionierių, iš jo esą varva freonas. Iš tiesų tai – ne šaldiklis, o kondensatas iš garintuvo.
Daug klausimų automobilių savininkams kyla ir dėl kondicionierių naudojimo žiemą. Specialistai tvirtina, kad esant minusinei temperatūrai, kondicionierių galima jungti bė jokios baimės, tiesiog kai kuriuose automobiliuose žiemą jie paprasčiausiai neįsijungia.
Beje, žiemą įjungti kondicionierių gali būti netgi naudinga, mat, jei jis nedirba ilgesnį laiką, guminiai riebokšliai pasidaro sausi, o dėl to padidėja freono nuostoliai.
Jokių problemų nekils ir vienu metu įjungus kondicionierių bei karštą orą – kondicionavimo ir šildymo sistemos nėra susietos, tiesiog jos turi bendrą valdymą.
Kondicionierių galima sumontuoti ir sename automobilyje, tačiau verta pasvarstyti, ar pasimoka tai daryti – mat šio įrenginio kaina – nuo 3 iki 5 tūkstančių litų – gali viršyti mašinos vertę.
Neigiami bruožai
Mitu kondicionierių priežiūros specialistai vadina tai, kad juose cirkuliuojantys šaldikliai kenkia žmonių sveikatai.
Medikai tvirtina, kad pavojų kelia ne šaldikliai, o ant kondicionieriaus garintuvo atsirandantys ir į saloną patenkantys grybeliai bei bakterijos. Šie mikroorganizmai gali tapti ūmių virusinių kvėpavimo takų susirgimų priežastimi.
Kitas kondicionierių keliamas pavojus – grėsmė peršalti atsiradus dideliam lauko ir mašinos vidaus temperatūros skirtumui. Medikų teigimu, jis turėtų būti ne didesnis kaip 8 laipsniai.
Be to, patartina mašinos salone teisingai sureguliuoti šalto oro srautus – jis neturi pūsti tiesiai į žmones, o ypač į jų veidus.
Yra dar vienas neigiamas kondicionieriaus bruožas – jam veikiant, automobilio variklis traukia šiek tiek blogiau bei suvartoja daugiau kuro. Tačiau gaivos pojūtis, kai lauke – plius 30, yra vertas tų išlaidų. Žinoma, svarbu jausti saiką. Persišaldžius nemažai kainuos ir vaistai bei praleistos darbo dienos.
