Šiltuoju metų laiku dviračiai ir paspirtukai dažnam gyventojui tampa pirmuoju pasirinkimu renkantis būdą, kaip judėti mieste ar užmiestyje. Tačiau kartu su didėjančiu mikrojudumo priemonių naudojimu auga ir vagysčių rizika. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, jog gyventojai labiausiai pasikliauja tradicinėmis apsaugos priemonėmis – įvairių tipų spynomis bei specialiomis parkavimo vietomis. Ekspertai išsako aiškią nuomonę − tik kelių apsaugos priemonių derinys ir nuolatinis budrumas leidžia veiksmingai sumažinti vagystės riziką.
Spyna ir saugi lokacija – dar ne garantija
Remiantis tyrimo rezultatų duomenimis, dauguma mikrojudumo priemonių savininkų renkasi bazines apsaugos priemones. 23 proc. apklaustųjų nurodė naudojantys tvirtą spyną, apie 19 proc. – paliekantys dviračius ir paspirtukus tik specialiai tam pritaikytose viešose vietose.
Kiek mažesnė dalis (17 proc.) vengia palikti dviratį ar paspirtuką šalia įstaigų ir parduotuvių. Tačiau struktūruotos prevencijos priemonės, tokios kaip registravimas policijos registre, taikomos itin retai – tokiu būdu savo turtą renkasi saugoti tik 4 proc. gyventojų.
Kaip pastebi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, tai rodo, jog dominuoja reaktyvus, o ne sisteminis požiūris į dviračių ir paspirtukų saugumą. Tai yra, prioritetas teikiamas fizinei apsaugai, tačiau ignoruojamos priemonės, kurios ilgainiui gali reikšmingai padidinti atgavimo tikimybę arba atgrasyti nuo planuojamos vagystės.
„Gyventojai dažniausiai apsiriboja fizinėmis priemonėmis – spyna ar sąmoningu parkavimo vietos pasirinkimu, tačiau tai tėra pirmasis saugumo lygmuo. Ilgalaikėje perspektyvoje daug svarbiau yra transporto priemonės registravimas policijoje, GPS sekimo priemonės ar apsaugos derinimas su draudimu, nes tai reikšmingai padidina galimybę atgauti pavogtą turtą arba gauti kompensaciją jos netekus“, – pabrėžia A. Juodeikis.
Budresni turėtų būti didmiesčių gyventojai
„Lietuvos draudimo“ statistika atskleidžia nuoseklią tendenciją – kasmet registruojama apie 170 atvejų, kai gyventojai praneša apie pavogtą dviratį ar paspirtuką. Dažniausiai vagystės fiksuojamos šalies didmiesčiuose – Vilniuje ir Kaune.
„Atlikto tyrimo duomenimis, 20 proc. respondentų teigia paspirtuką ar dviratį paliekantys tik savo kieme ar prie gyvenamojo namo. Taip dažniau linkę elgtis didžiųjų bei rajonų centrų gyventojai. Vis dėlto kaip rodo draudikų registruojamų žalų duomenys, ilgapirščių taikiniu tampa ne tik viešosios erdvės, bet ir gyvenamosios teritorijos“, – komentuoja A. Juodeikis.
Eksperto teigimu, tiek atviros kiemo erdvės, tiek uždaros laiptinės ar sandėliukai neretai tampa potencialiomis vagystės vietomis – piktavaliams svarbiausia yra susidariusi palanki situacija veikti.
„Dėl šios priežasties namų aplinka taip pat turėtų būti vertinama kaip rizikos zona, reikalaujanti tokio pat budrumo, kaip ir viešosios erdvės. Palikti dviratį ar paspirtuką neužrakintą kieme ar bendro naudojimo patalpose – tai suteikti galimybę vagims veikti jiems palankiomis sąlygomis. Net ir trumpam palikus transporto priemonę, svarbu užtikrinti, kad ji būtų tinkamai užrakinta ir, jei įmanoma, laikoma stebimoje vietoje“, – teigia ekspertas.
Efektyvi apsauga – tik kelių priemonių derinys
Pasak A. Juodeikio, efektyvi mikrojudumo priemonių apsauga reikalauja ne pavienių veiksmų: tik derinant kelias tarpusavyje papildančias priemones galima sumažinti tikimybę, kad dviratis ar paspirtukas taps nusikalstamos veikos objektu.
„Mūsų duomenimis, kasmet daugiau nei 130 vagysčių atvejų susiję būtent su dviračiais. Šių transporto priemonių savininkams rekomenduotina naudoti dviejų skirtingų tipų spynas – „U“ formos rėmo ir tvirtą grandinės tipo spyną. Abi jos turėtų būti pritvirtintos per rėmą prie stacionaraus, nejudančio objekto, pavyzdžiui, metalinės dviračių stovėjimo konstrukcijos. Taip pat svarbu vengti spynų tvirtinimo tik prie ratų ar lengvai pažeidžiamų tvorų, ženklų ar turėklų“, – pataria ekspertas.
A. Juodeikis atkreipia dėmesį, kad nors elektrinių paspirtukų vagysčių skaičius mažesnis (apie 30 atvejų kasmet), jų apsaugai taip pat būtina skirti pakankamai dėmesio. Vagys taikosi ne tik į aukštos 3–5 tūkst. eurų vertės dviračius, bet ir į paspirtukus, kurių vertė gali siekti 800–1200 eurų ar daugiau.
„Elektrinių paspirtukų apsauga turi savo specifiką – šios transporto priemonės pasižymi kompaktiškumu, mažesniu svoriu ir greitomis išardymo galimybėmis. Dėl to vien tik fizinė spyna, kaip ir dviračio atveju, ne visuomet yra pakankama – būtina integruoti ir technologines saugumo priemones. Rekomenduotina naudoti GPS sekimo įrenginius arba integruotas lokacijos funkcijas. Tai leidžia realiu laiku sekti transporto priemonės buvimo vietą vagystės atveju“, – rekomenduoja ekspertas.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą 2025 m. kovo mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.
