Tranzitinio eismo atskyrimas nuo vietinio, keturios eismo juostos, kur leidžiamas greitis – 130 km/val., jungiamieji keliai su leistinu greičiu 90 km/val., skiriamosios juostos įrengimas, skirtingų lygių sankryžos – tai esminiai tarptautiniai standartai, kurie diegiami rekonstruojant valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožą nuo 56,83 iki 97,06 km.
Šis ruožas patenka į transeuropinio tinklo kelio E67 („Via Baltica“) plėtros projektą ir po rekonstrukcijos atitiks tarptautinius saugumo ir greičio stabilumo standartus.
Šiuo metu tai vienas intensyviausio eismo ruožų Lietuvoje, kuriame daugiausia eismo įvykių yra susidūrimai. Rekonstravus ruožą turėtų nelikti susidūrimų sankryžose, eismo įvykių su gyvūnais. Įrengus skiriamąją juostą bus panaikinta priešpriešinio susidūrimo lenkimo metu galimybė. Skaičiuojama, kad bendras eismo įvykių skaičius turėtų mažėti apie 70 proc.
Per 2001–2017 m. laikotarpį šiame ruože įvyko 256 eismo įvykiai, kurių metu buvo sužeisti 332 žmonės, žuvo 79. Tai yra beveik 20 proc. visų žuvusiųjų „Via Baltica“ kelyje per minėtą laikotarpį. 2018 m. šiame kelio ruože buvo užregistruota 11 techninių eismo įvykių, iš kurių 6 susidūrimai, 3 susidūrimai su gyvūnais.
Siekiant pagerinti eismo saugumą, ne tik tranzitinis eismas bus atskirtas nuo vietinio, taip pat bus įrengtos skirtingo lygio sankryžos , abipus kelio bus įrengti jungiamieji keliai. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) laikosi nuostatos, kad visiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos pasiekti savo valdomus sklypus, sodybas ir kitus objektus. Jungiamieji keliai užtikrins vienodas sąlygas visiems verslams vystytis ir net paskatins kurti naujus verslus bei naujas darbo vietas.
Pasak LAKD direktoriaus Vitalijaus Andrejevo, įrengiant šią „Via Baltic“ atkarpą, vadovaujamasi Kelių techniniu reglamentu, kuris sukurtas remiantis Vokietijos, Nyderlandų ir kt. pažangių Europos šalių praktika. Tiek Vokietijos, tiek Lietuvos naujai rengiamoms magistralių atkarpoms taikomi tokie patys reikalavimai. „Kiek mums žinoma, ir Lenkija planuoja rekonstruoti „Via Baltica“ magistralę pagal minėto reglamento nuostatas ir greitu laiku ne tik abipus sienos, bet ir per visas šalis einanti automagistralė taps vienoda“, – sako V. Andrejevas.
Šiuo metu yra baigiamas valstybinės reikšmės magistralinis kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas ir atliekamas specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas. Gegužės 3 d. Marijampolės savivaldybėje vyko viešas susirinkimas, kurio metu visuomenė buvo supažindinta su valstybei svarbaus projekto specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, taip pat buvo eksponuota sprendinių grafinė dalis.
Įvertinus susitikimo metu pateiktas konstruktyvias nuomones, bus peržiūrėtos ir techniniuose projektuose detalizuotos galimybės keisti sankryžų konfigūraciją, užtikrinant žemės ūkio technikos pravažiavimą ir pateikimą sklypus. Tačiau tie sprendiniai, kuriems reikalavimai griežtai apibrėžti Kelių techniniame reglamente negalės būti keičiami.
Projektas finansuojamas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, preliminari projekto vertė siekia 300 mln. eurų. Planuojama rangos darbus pradėti 2021 m., pabaigus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Įgyvendinant projektą nuosekliai, planingai, išlaikant procedūrinius reikalavimus jis turėtų būti baigtas 2025 m.
