Lietuvos automobilių kelių direkcija tęsia metų pradžioje pradėtą įmonės transformacijos procesą. Bendrovėje baigta formuoti nauja vadovų komanda, o praėjusią savaitę Kelių direkcija pradėjo veikti ir pagal naują organizacinę struktūrą.
„Inicijuodami pokyčius, pirmiausia ėmėmės burti naują vadovų komandą, stengiantis pritraukti pačius geriausius savo srities specialistus. Galiu teigti, kad mums pavyko – pagal naują organizacinę struktūrą pradėjome dirbti kone pilna naujos vadovų komandos apimtimi. Pastaroji turi išsigryninusi itin svarbius tikslus: aukštesnės vykdomų projektų kokybės užtikrinimas bei greitas sprendimų priėmimas“, – teigia Lietuvos automobilių kelių direkcijos Korporatyvinių reikalų grupės vadovė Renata Saulytė.
Po organizacinės struktūros atnaujinimo bendrovėje iš esmės perskirstytos darbuotojų atsakomybės ir funkcijos, jas pritaikant prie jau kurį laiką rinkoje taikomų ir pasiteisinusių tendencijų. Vienas svarbiausių struktūros pokyčių tikslų – padidinti darbuotojų ir įmonės efektyvumą bei darbo kokybę.
„Turime ne tik aiškius akcininko iškeltus tikslus, tačiau girdime ir suprantame visuomenės mums keliamus lūkesčius. Turime pripažinti, jog kurį laiką įmonė gyveno sąstingio režime, tačiau atėjo laikas atsinaujinti, pakeisti požiūrį ir visomis jėgomis siekti numatytų rodiklių, iškeltų tikslų, aukščiausios darbų kokybės, numatytų terminų laikymosi ir abejonių nekeliančių skaidrumo reikalavimų. Dideli pokyčiai neįvyksta per dieną, turime dar daug nuveikti efektyvinant ir tobulinant vidinius procesus, tačiau šis organizacinis pokytis yra startas dar didesniems ir svarbesniems darbams“, – sako Kelių direkcijos atstovė.
Šių metų pradžioje Lietuvos automobilių kelių direkcija buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę. Šis statusas suteikia galimybę ne tik greičiau priimti sprendimus, veikti efektyviau, lanksčiau ir pažangiau, bet ir reaguoti į rinkos teikiamas galimybes.
Šiuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcija vykdo ne tik nepriklausomos Lietuvos istorijoje didžiausius kelių infrastruktūros statybos darbus, rekonstruojant „Via Baltica“ kelią nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos, bet ir kitus strateginius, į Vyriausybės programą įtrauktus, projektus: amžiaus statybomis praminto kelio Vilnius-Utena atnaujinimo darbus ties Utenos miestu, dvigubos paskirties, naudojamos kariniam mobilumui, infrastruktūros jungčių atnaujinimo Lietuvoje darbus ir kt.
Kelių direkcijos misija – kurti ir užtikrinti visuomenei saugų, patogų, draugišką aplinkai ir išmanų susisiekimą Lietuvos keliais. Kelių direkcija valdo 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių.
