Gerinant eismo sąlygas magistralėje „Via Baltica“, baigtas rekonstruoti apie 22 km ilgio Panevėžio aplinkkelis. Jis praplatintas nuo 2 iki 3 eismo juostų, dėl reversinio eismo organizavimo sudarytos greitkeliui artimos eismo sąlygos.
„Magistralėje „Via Baltica“ atlikti darbai ypač svarbūs eismo saugai ir važiavimo komfortui. Svarbiausioje šalies magistralėje Šiaurės–Pietų kryptimi sudarytos sąlygos važiuoti greičiau, kartu sumažinant eismo įvykių riziką“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Panevėžio aplinkkelis (kelias A17) praplatintas nuo 2 iki 3 eismo juostų, pirmieji 3 km – iki 4 eismo juostų. Rekonstrukcijos metu įrengti jungiamieji keliai, viadukas per geležinkelį, tunelinis viadukas ir tuneliniai pravažiavimai, rekonstruoti tiltai per Nevėžio ir Lėvens upes. Eismo saugai gerinti įrengtos dvi „turbo“ žiedinės sankryžos, pėsčiųjų ir dviračių takai, apšvietimas bei greičio valdymo ir įspėjimo sistemos – kintamos informacijos kelio ženklai.
Visame aplinkkelyje naudojamas naujas eismo organizavimo būdas – įrengtos reversinės eismo juostos 2+1, t. y. dvi eismo juostos viena važiavimo kryptimi ir viena eismo juosta kita. Kas keli kilometrai tos pačios krypties juostų skaičius kinta iš vienos į dvi ir atvirkščiai. Tokio tipo kelias sudaro greitkeliui artimas eismo sąlygas, jame pasiekiamas didesnis važiavimo greičio tolygumas, užtikrinamas didesnis vidutinis greitis.
„Didžiausias 2+1 kelio pranašumas yra tai, kad šiame kelyje yra atskiriami priešpriešiniai transporto srautai, taip eliminuojant vienus pavojingiausių – priešpriešinius susidūrimus. Tokio tipo kelyje taip pat sudaromos optimalios lėtesnio transporto aplenkimo sąlygos. Pagal užsienio šalių patirtį, įrengus 2+1 kelią, eismo įvykių su žūtimis reikšmingai sumažėja. Tai pirmasis toks kelio ruožas Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinkle“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vadovas Vitalijus Andrejevas.
Bendra projekto vertė – 44,6 mln. eurų. Darbai finansuoti Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) ir Lietuvos biudžeto lėšomis.
Papildomo trečio etapo metu planuojama atlikti ‚Nausodės viaduko virš kelio A9 Panevėžys–Šiauliai kapitalinį remontą. Taip pat bus rekonstruota Panevėžio aplinkkelio (A17) 11,015 km esanti dviejų lygių sankryža ir atliktas kapitalinis kelio Panevėžys–Šiauliai ruožo nuo 5,0 iki 6,05 km remontas. Darbus, kurių bendra vertė 3,8 mln. eurų, planuojama atlikti 2020 m.
Pastaruoju metu magistralėje „Via Baltica“ atliekami esminiai modernizavimo darbai. 2018 m. pabaigoje šios magistralės ruožas tarp Kauno ir Marijampolės baigtas platinti iki 4 eismo juostų, jame eismo sąlygos atitinka automagistralei keliamus reikalavimus. Šiuo metu rengiamasi tolesnei „Via Baltica“ rekonstrukcijai nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos.
Bendras „Via Baltica“ ilgis šalies teritorijoje yra 274 km. Magistralei „Via Baltica“ Lietuvoje suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas.
