Šalies valstybinės reikšmės kelių kokybės audito metu nustatyti defektai privalo būti pašalinti iki 2019 metų pabaigos.
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija) direktoriaus Vitalijaus Andrejevo, svarbus praėjusiais metais atlikto audito rezultatas – reikalavimų kelių kokybei tikslinimas ir prevencinių priemonių sukūrimas, o sprendimas, kad visus baigtus objektus papildomai tikrintų VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (anksčiau VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutas), yra didelis kokybinis šuolis įgyvendinant projektus. Iki audito priduoti objektai buvo tikrinami atsitiktine tvarka.
Auditas leido kompleksiškai įvertinti visų projekto dalyvių: tiek rangovų, tiek projektuotojų ir techninę priežiūrą atliekančių atstovų, darbą ir identifikuoti esmines procesų problemas. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, yra kuriama efektyvesnė sistema, keičiami norminiai aktai, siekiama maksimaliai automatizuoti procesus, kad būtų iki minimumo sumažintas žmogiškasis faktorius.
Sudarytas valstybinės reikšmės kelių kokybės audito įgyvendinimo planas ir komisija, prižiūrinti šio plano įgyvendinimo eigą. Šiuo metu vyksta pokalbiai su rangovais dėl tolesnių veiksmų, defektų pašalinimo technologijų bei terminų. Kelių direkcija, bendradarbiaudama su rangovais, siekia nustatyti defektų apimtis visame ruože. Konkretūs sprendimai jau yra priimti dėl penkių ruožų, trijuose iš jų rangovai ištaisė defektus, kurie buvo lokalūs. Dėl likusių ruožų vis dar vyksta pažeidimų masto nustatymas, nes ne visi rangovai sutinka su audito išvadomis ir mastu. Tvarkant audito metu įvertintus objektus, didelę įtaką turi sezoniškumas, taip pat darbų įgyvendinimo terminas priklauso nuo rangovų noro bendradarbiauti.
„Mūsų pozicija griežta – nekokybiški dangos konstrukcijos sluoksniai turi būti naujai įrengti arba dangos konstrukcijos sluoksnių storio trūkumui kompensuoti įrengiant papildomą asfalto dangos sluoksnį. Ateityje taikoma griežtesnė kontrolė leis išvengti bet kokių intencijų ploninti asfalto sluoksnius, taip smarkiai sutrumpinant kelio ilgaamžiškumą“, – teigia direktorius V. Andrejevas.
Siekiant apginti valstybės interesus, tais atvejais, kai rangovai nesutiks pašalinti defektų visu mastu, jų pašalinimą organizuos Kelių direkcija, o patirtos išlaidos bus išieškomos teisės aktų nustatyta tvarka. Nepavykus susitarti dėl audito metu nustatytų pažeidimų ištaisymo, Kelių direkcija imsis veiksmų civiliniam procesui pradėti.
Šalinant audito metu nustatytus pažeidimus, Kelių direkcija susiduria su atvejais, kai, rangovui pakartotinai atlikus laboratorinius tyrimus, skiriasi audito metu ir rangovo pasitelktos laboratorijos gauti rezultatai. Tokiais atvejais bus vykdoma arbitražo procedūra. Jeigu po arbitražo paaiškėtų, kad pakartotinai paties rangovo užsakytų tyrimų rezultatai yra klaidingi, ketinama kreiptis į Nacionalinį akreditacijos biurą prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dėl tyrimus atlikusių laboratorijų įvertinimo.
2018 m. Susisiekimo ministerijos iniciatyva atlikus šalies valstybinės reikšmės kelių kokybės auditą buvo ištirti 33 skirtingi keliai ir nustatyta, kad beveik 90 proc. tirtų kelių neatitiko kokybės reikalavimų. Net 18 kelių buvo nustatyti esminių pažeidimų, dėl kurių objektai apskritai neturėjo būti priimti. Audito metu buvo tikrinti keliai, statyti bei rekonstruoti 2008–2017 metais. Kadangi auditas buvo atliktas tuo metu, kai minėtų kelių paslėptiems defektams dar galiojo garantija, ištaisius defektus bus minimizuoti nuostoliai, galėję būti patirti, jeigu auditas būtų buvęs neatliktas.
