Oro temperatūrai nukritus žemiau 15 laipsnių šalčio, neužvedamų automobilių skaičius padidėja maždaug trečdaliu. Su tokiomis problemomis dažniausiai susiduriama pirmųjų staigių šalčių metu, kai vairuotojai dar nėra tinkamai paruošę automobilių žiemos vairavimo sezonui.
Todėl kalbiname vieno automobilių serviso direktorių Artūrą Melniką, kuris sutiko „Šiaulių naujienoms“ papasakoti, kaip reikia elgtis žmonėms, kurie šaltuoju sezonu niekaip negali išjudinti „sušalusių“ savo automobilių.
Nuo ko priklauso, kad automobilis minusinėje temperatūroje neužsikuria?
Dažniausiai (apie 80 procentų) ši problema ištinka žmones, kurie turi automobilius su dyzeliniais varikliais. Kad dyzelinis variklis šaltuoju periodu užsivestų, reikia, kad į variklio cilindrus patektų šiltas dyzelinas ir kad gerai suktų starterį. Dyzeliniuose varikliuose paduodamas kuras dažniausiai pašildomas kaitinamosiomis žvakėmis, kurios variklio cilindruose įkaista iki baltumo (kaip Volframo spiralė lemputėje). Todėl šiam procesui reikia daug energijos – tai yra labai gero akumuliatoriaus. Nors akumuliatorius yra labai geras, tai dar nereiškia, kad „sušalusį“ automobilį pavyks užvesti. Labai svarbios yra variklio kaitinamosios žvakės, kurios pašildo dyzeliną. Gana dažnai jos perdega ir nebegali tinkamai pašildyti kuro. Be to, labai svarbu yra ir tai, koks dyzelinas – vasarinis ar žieminis yra naudojamas. Galima teigti, kad nuo kuro priklauso trečdalis sėkmės, ar automobilis užsives, ar ne. Vasariniame dyzeline yra daug parafinų, kurie, esant žemai temperatūrai, kurą padaro tirštą kaip kisielius ir šis nepraeina pro kuro filtrą. Todėl šaltuoju sezonu būtina naudoti tik žieminį dyzeliną.
Visų šitų problemų automobiliai su benzininiais varikliais nepatiria. Automobiliai su dujine įranga dažniausiai užsikuria benzinu ir tik pašilus varikliui persijungia į dujas. Be to, dujinius automobilius reikia ilgiau pašildyti, kad galėtų važiuoti dujomis arba dujas įjungti tik važiuojant užmiestyje, nes Šiaulių miestas nėra toks didelis, todėl žiemą atstumo nuo namų iki darbo gali ir neužtekti dujoms įšilti.
Kiek tai priklauso nuo mašinos „amžiaus“? Gal kuo senesnis automobilis, tuo jį sunkiau žiemą užvesti ir priešingai?
Naujesniuose dyzeliniuose automobiliuose vietoj variklio kaitinamųjų žvakių yra įrengtos modernesnės sistemos, kurios palengvina variklio užvedimą šaltuoju metu. Tačiau visiškai šios problemos neišsprendžia. Tarkime, senesnis automobilis su tvarkingomis variklio kaitinamosiomis žvakėmis, geru akumuliatoriumi ir tinkamu kuru puikiai užsiveda net oro temperatūrai nukritus žemiau 30 laipsnių šalčio. O naujas automobilis, kuriame – vasarinis dyzelinas, tikrai prašys pagalbos.
Be to, šaltuoju metu daugiausia problemų su užvedimu būna dėl silpno akumuliatoriaus. Akumuliatoriai vidutiniškai kainuoja apie 200 litų ir tarnauja apie keturis metus. Tačiau, niekas nekeičia akumuliatoriaus, kol jis veikia. Pirmas šaltukas – geriausias indikatorius akumuliatoriui patikrinti, nes jau atitarnavęs akumuliatorius nesugeba šaltyje išlaikyti energijos, greitai nusilpsta ir kuriant nesugeba reikiamai sukti variklio.
Kokiais būdais vairuotojai bando užvesti automobilius? Ar visi atvejai yra teisingi ir saugūs?
Galima sakyti, kad bet koks priverstinis užvedimas automobiliui yra skausmingas ir dažnai turi pasekmes. Geriausias būdas apsaugoti mašiną nuo šalčio – laikyti automobilį šiltose patalpose (garažuose), jei reikia pakrauti arba pakeisti akumuliatorių, pašalinti net menkiausią priežastį, dėl ko mašina gali neužsivesti ir tik tada užkurti. Tačiau tikrai ne kiekvienas žmogus gali tai sau leisti, nes visi skuba ir tokiai „prabangai“ paprasčiausiai neturi laiko.
Todėl „sušalusius“ automobilius žmonės dažniausiai bando užvesti specialiais laidais, vadinamais „krokodilais“. Kai automobilio akumuliatorius yra pakraunamas nuo kitos transporto priemonės akumuliatoriaus. Svarbu laikytis vienos taisyklės – prieš įjungiant elektros srovę, automobilio srovės „tiekėjo“ savininkas turėtų įjungti visas šviesas ir šildymą, kurie maksimaliai padidintų įtampą ir krovimo metu būtų kuo mažesnis jos svyravimas. Nes dėl krovimo metu atsirandančio stipraus įtampos šuolio gali sugesti automobilio elektronika.
Kartais galima automobilį užvesti tempiant jį buksyravimo lyno pagalba. Tačiau blogoji pusė yra ta, kad „gelbėtojo” automobilio stipriai apkraunama sankaba, kartais net pakvimpa degėsiais ir gali net „subyrėti“. Be to, kartais toks užvedimo būdas baigiasi abiejų automobilių apsilankymu kėbulų remonto dirbtuvėse.
Kur reikia kreiptis, jei šaltuoju metu vairuotojui nepavyksta užvesti automobilio?
Nepavykus užvesti automobilio, vairuotojas turėtų kreiptis į specialistus ar išsikviesti techninę pagalbą, kuri saugiai nugabens automobilį iki remonto dirbtuvių. Tačiau kartais ir atvykus pas automobilių specialistus, „iškankintam“ automobiliui nepakanka pakeisti pakaitinimo žvakių ar kuro filtro. Bandymai įvairiais būdais užvesti automobilį baigiasi variklio perrinkimu. Čia viskas kaip ir medicinoje, kuo ankstesnėje stadijoje kreipsiesi, tuo lengviau bus ligą išgydyti.
Kaip manote, ar vairuotojai visada paruošia savo mašinas šaltajam sezonui? Ar vis dėlto aplaidžiai žiūri į automobilio patikrą prieš žiemą? Kokių klientų daugiau sulaukiate šiuo klausimu – vyrų ar moterų?
Didžioji dalis vairuotojų vis dėlto pasiruošia žiemai, nes žino iš savo ar kaimyno patirties, kaip brangiai kainuoja aplaidumas.
Remonto klausimais į automobilių salonus dažniau kreipiasi vyrai, nes moterys, jeigu yra galimybė, šių problemų sprendimą drąsiai patiki vyrams.