Automobiliai auga – sulig kiekviena nauja karta didėja jų matmenys, ratlankių dydis, variklio
galia ir daugybė kitų detalių. Neauga (netgi priešingai, nuolat mažėja) tik degalų sąnaudos bei
išmetamųjų dujų emisija. O tarp sparčiausiai pastaruoju metu didėjančių objektų pirmąją
vietą, be jokios abejonės, užimtų interjero ekranai, nes auga automobilių funkcionalumas ir
poreikis atvaizduoti maksimaliai kokybišką vaizdą.
Šiandien automobiliai komplektuojami su 8, 10 ar net 12 colių įstrižainės ekranais. Jie didėja
ne tik dėl didesnių ir todėl lengviau surandamų mygtukų. Nieko nestebina automobilyje
sumontuotos 2 ar 4 aplinkinio vaizdo kameros, suformuojančios 360 laipsnių vaizdą ir
transliuojančios jį į centrinį ekraną. Tačiau jos naudojamos ne tik parkavimui palengvinti.
Papildytoji realybė naviguojant „Daimler“ koncernas priekinę „Mercedes-Benz“ kamerą integravo į navigacinę sistemą.
Naujausiuose jo A, CLA klasių ir kituose modeliuose montuojama sistema priekinės kameros
vaizdą sujungia su navigacijos nurodymais – taip važiavimo kryptį, posūkius, namų numerius
ir kitą svarbiausią informaciją vairuotojas mato gatvėje realiu laiku.
Tai – sudėtingas procesas, nes galingas automobilio kompiuterio procesorius turi maksimaliai
greitai apdoroti kameros nufilmuotą vaizdą ir į jį įterpti navigacinės sistemos nurodymus.
Tikslumas itin svarbus miestuose, kur posūkiai gali būti kas pusšimtį metrų, tad sistema turi
akimirksniu suvokti, kuris kelias yra reikalingas. Procesas nėra paprastas ir daugiau nei 4
išvažiavimus turinčiose žiedinėse sankryžose ar senamiesčio gatvėse, kuriose namų numeriai
kinta kas keliolika metrų. Tam reikia ne tik išmanaus dirbtinio intelekto, bet ir nuolat
atnaujinamos programinės navigacinės sistemos įrangos.
Automobiliuose montuojamos navigacinės sistemos net ir be papildytos realybės
funkcionalumo yra kokybiškos, daugelis jų sukurta bendradarbiaujant su šios srities lyderiais
„Garmin“ ar „TomTom“. Tačiau prieš kelerius metus išpopuliarėjęs „Android Auto“ bei
„Apple CarPlay“ jungiamumas gerokai padidino patogumą naviguojant – tokių programų
kaip „Google Maps“ funkcionalumą automobilių gamintojams pakartoti buvo sunku.
Modernumas padalijo į dvi stovyklas
Papildytoji realybė yra akivaizdus ženklas, kaip toli automobilių gamintojai pažengė
tobulindami multimedijos sistemas. Tai – didelis žingsnis į priekį šioje srityje. Pradininkas
yra „Daimler“ koncernas, tačiau artimiausiais metais panašaus funkcionalumo turėtų įgyti ir
kitų gamintojų automobiliai.
Taip yra daugelio technologijų atveju – inovatyviausi gamintojai jas ištobulina, pristato
serijinės gamybos automobiliuose, o vėliau jas perima kiti. Tačiau dėl vieno aspekto
gamintojai nesutaria ir tobulina skirtingą tų pačių multimedijos sistemų valdymą.
Pačios sistemos tampa vis kompleksiškesnės ir funkcionalesnės, tad automobilių gamintojai
susiduria su dilema, ką naudoti: lietimui jautrų ekraną, rankinį valdiklį ar kitą priemonę?
Koks principas patogesnis? Automobilių ekspertai, vairuotojai ir patys gamintojai pasidaliję į
dvi stovyklas. Vieni tobulina lietimui jautrius ekranus ir jų technologijas, kiti daugiau
dėmesio skiria valdikliams – ratukams ar svirtelėms, kuriais galima pasiekti tą patį rezultatą
kaip ir maigant ekraną.
Derina kelis variantus
Kai kuriuose automobiliuose derinami keli multimedijos valdymo būdai. Pavyzdžiui,
„Mercedes-Benz“ modeliuose bene visus nustatymus ir funkcijas valdyti galima lietimui
jautriu ekranu. Automobilio viduryje taip pat įrengiamas nedidelis lietimui jautrus paviršius,
kaip nešiojamuosiuose kompiuteriuose, o kai kuriuose – ir papildomas sukamas valdiklis.
Niekas neprieštarauja teiginiui, jog akis nukreipti nuo kelio ir funkcijų ieškoti ekrane
vairuojant neturi nieko bendra su eismo saugumu: juk paspausti konkretų mygtuką lietimui
jautriame ekrane į jį nežiūrint yra sudėtinga. Dėl šios priežasties automobilių gamintojai
siekia, kad kuo daugiau funkcijų būtų galima valdyti ant vairo įrengtais mygtukais, o
pagrindinę informaciją matyti ant priekinio stiklo projektuojamame ekrane arba prietaisų
skydelyje greta spidometro. Čia vietos atsiranda ir navigacinės sistemos nurodymams.
Pastaruoju metu vis sparčiau tobulinama trečioji kryptis – valdymas balsu ar judesiais.
Pavyzdžiui, kai kuriuose automobiliuose pamojus ranka prie veidrodėlio įsijungia interjero
apšvietimas, dešine ranka vaizduojant sukimą galima padidinti ar sumažinti garsą. Balso
komandomis daugelyje automobilių šiandien jau galima pasakyti, kur norima nuvykti, surasti
netoliese esantį gerą restoraną, o kai kuriuose – ir keisti oro temperatūrą salone ar sužinoti
naujausią orų informaciją.
Ateitį prognozuoti nėra paprasta, tačiau įvairūs automobilių technologijų specialistai spėja,
jog patobulėjus dirbtinio intelekto galimybėms, būtent balso komandos taps pagrindiniu būdu
įvairioms funkcijoms aktyvuoti. Tai bene geriausiai šiuo metu ištobulintas ir vis tobulinamas
kompromisas tarp patogumo ir funkcionalumo.
