Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams, generatoriams, motociklams ar kitai technikai. Vis dėlto specialistai primena, kad degalai nėra įprastas buities skystis – netinkamai laikomi ar gabenami jie gali kelti rimtą pavojų sveikatai, turtui ir aplinkai.
Esant aukštai oro temperatūrai šios rizikos dar labiau išauga: netinkama tara gali deformuotis, didėja degalų garų kaupimosi ir išsiliejimo tikimybė, o dėl karščio ar tiesioginių saulės spindulių pavojingos situacijos gali susidaryti greičiau nei įprastai.
Pavojingų atliekų tvarkymo įmonės „Toksika“ laboratorijos vadovė Rita Paukštė atkreipia dėmesį, kad naftos produktai – benzinas, dyzelinas, mazutas – bei jų garai gali būti pavojingi gyviems organizmams.
„Žmogus gali apsinuodyti tiek nurijęs šiuos produktus, tiek kvėpuodamas jų garais. Degalų garai yra degūs, sunkesni už orą, todėl linkę kauptis žemesnėse vietose – rūsiuose, tuneliuose, duobėse. Naftos angliavandenilių kvapą žmogus pradeda justi, kai jų koncentracija ore pasiekia 0,3 mg/m³, o jei koncentracija viršija 30 000 mg/m³, gali įvykti sprogimas nuo bet kokio ugnies šaltinio – nuorūkos, kibirkšties ar trumpo elektros jungimosi. Gaisro ir sprogimo požiūriu pavojingiausias yra benzinas, nes jis labai lakus“, – teigia R. Paukštė.
Didžiausia klaida – netinkama tara
Pasak degalinių tinklo „Circle K“ degalų kategorijos vadovo Baltijos šalims Roko Laurinavičiaus, dažniausia klaida – degalų pylimas į tam nepritaikytą tarą ir jų gabenimas nesilaikant saugumo reikalavimų.
„Degalus būtina laikyti ir transportuoti tik tam specialiai skirtose, sertifikuotose talpose – kanistruose, specialiose talpyklose ar bakuose. Paprasti plastikiniai buteliai ar kita tam nepritaikyta tara nėra saugus pasirinkimas. Palikus benziną plastikiniame butelyje, ypač karštyje ar tiesioginėje saulėje, kyla rizika, kad butelio sienelės neatlaikys spaudimo. Tai gali lemti deformacijas, išsiliejimą, turto sugadinimą ar net gaisrą“, – sako R. Laurinavičius.
Ekspertas primena, kad Lietuvoje draudžiama pilti degalus į plastikinę tarą, kuri nėra tam skirta. Tokios talpos gali deformuotis dėl degalų cheminio aktyvumo, kaupti elektrostatinį krūvį ir sukelti pavojingas situacijas.
Saugus transportavimas
Ypač svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kaip degalai transportuojami automobilyje.
„Degalų talpyklos turi būti sandariai uždarytos, laikomos vertikaliai ir gabenamos tik bagažinėje – jokiu būdu ne keleivių salone. Vežant bagažinėje talpos turėtų būti pritvirtintos, kad nesivartytų ir neslankiotų“, – pabrėžia R. Laurinavičius.
Netinkama tara kelia pavojų ne tik saugumui, bet ir pačiai technikai. R. Laurinavičius pastebi, kad degalai, supilti į netinkamus kanistrus ar atsitiktinai pasirinktus butelius, gali susimaišyti su kitų skysčių likučiais.
„Kai prireikia nedidelio kiekio degalų, pavyzdžiui, vejapjovei, žmonės dažnai pasitelkia ištuštintus plastikinius butelius. Vis dėlto net ir gerai išskalautuose buteliuose gali likti ankstesnio skysčio likučių, kurie blogina degalų kokybę. Net nedidelis priemaišų kiekis gali paveikti variklio veikimą ir baigtis brangiu transporto priemonės ar sodo technikos remontu. Todėl būtina naudoti tik specialiai tam skirtas talpas“, – sako „Circle K“ atstovas.
Optimali temperatūra
Specialistai taip pat primena, kad degalai turi būti laikomi pavėsyje, gerai vėdinamoje, vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Talpyklos neturi būti laikomos šalia šilumos šaltinių, atviros ugnies ar tiesioginiuose saulės spinduliuose. Saugiausia tam naudoti specialiai skirtas talpyklas, laikomas ūkinėse patalpose ar garažuose.
„Talpykla, kurioje laikomi degalai, turi būti sandariai uždaryta, kad į ją nepatektų drėgmės, šiukšlių ar kitų priemaišų. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad benzino laikymo patalpoje būtų palaikoma tinkama temperatūra – ji neturėtų viršyti +20 laipsnių Celsijaus“, – priduria R. Paukštė.
Pasak jos, svarbu nepamiršti ir tiesioginio poveikio žmogaus sveikatai. Degalų garai gali dirginti gleivinę, sukelti gerklės perštėjimą, galvos svaigimą, akių vokų paraudimą.
„Benzine ir mazute yra toksiškų, antros kategorijos kancerogeninių medžiagų, kurios, patekusios į žmogaus organizmą, gali kauptis ir ilgainiui sukelti vėžinius susirgimus. Todėl svarbu vengti šių medžiagų įkvėpimo, o pajutus bet kokius negalavimus – nedelsti ir kreiptis į gydytoją“, – įspėja R. Paukštė.
Ekspertai pabrėžia, kad saugus degalų gabenimas ir laikymas prasideda nuo kelių paprastų taisyklių: naudoti tik sertifikuotas talpas, jų neperpildyti, laikyti jas sandariai uždarytas, saugoti nuo karščio ir tiesioginės saulės, vežti tik bagažinėje bei užtikrinti, kad jos nevirstų ir neslankiotų. Kaitros metu šių taisyklių laikymasis tampa dar svarbesnis, nes net nedidelis neatsargumas gali baigtis rimtomis pasekmėmis.
