Nors stereotipiškai manoma, kad daugelis elektromobilių vairuotojų renkasi greitojo įkrovimo stoteles, vienos didžiausių šalies elektromobilių įkrovimo tinklo operatorių „Inbalance grid“ duomenys rodo ką kita: daugiausia vartotojų sulaukia įprastos galios stotelės, įrengtos gyvenamuosiuose rajonuose, prie didžiųjų prekybos centrų – ten, kur žmonės praleidžia daugiausiai laiko.
Simonas Stankus, „Inbalance grid“ vadovas, sako, kad vadovaudamiesi stereotipais ir į sektorių žvelgdami paviršutiniškai daugelis rinkoje veikiančių infrastruktūros plėtotojų didžiąją dalį investicijų nukreipė būtent į greitojo įkrovimo stoteles ir jų parkus. Vis dėlto jis pastebi, kad analizuojant elektromobilių savininkų elgseną aiškiai matoma įprastos galios stotelių patrauklumo augimo tendencija.
„Daugelis tikriausiai pastebėjo, kad prie šalia namų esančių parduotuvių, darboviečių ar kitose viešose erdvėse pastaruoju metu atsirado daug elektromobilių įkrovimo stotelių. Tai vidutinio greitumo stotelės, sukurtos patogiai įkrauti elektromobilį ten, kur žmonės natūraliai praleidžia daugiausia laiko. Jų patogumą ir patrauklumą elektromobilių vairuotojams atsispindi augantys naudojimo rodikliai – kai kuriais atvejais jie net lenkia greitojo įkrovimo stoteles”, – sako S. Stankus.
Skaičiai neigia mitą
S. Stankus pasakoja, kad, pavyzdžiui, Vilniuje, prie IKI parduotuvės Pašilaičiuose įrengtoje įprastos galios stotelėje per pastarąjį pusmetį iš viso įkrauta elektros energijos, leidžiančios nuvažiuoti apie 143 500 km.
Šią stotelę naudojo 86 unikalūs vartotojai, daugiausia vietiniai gyventojai ar šalia dirbantys. Beveik 40 proc. energijos įkrauta naktį, o vidutinė sesija leidžia nuvažiuoti apie 120 km – statistiškai vidutinis europietis tiek elektromobiliu nuvažiuoja per 3–4 dienas.
„Nors unikalių naudotojų skaičius nėra itin didelis, šioje lokacijoje aiškiai matyti pasikartojantis elgesys – susiformavo gyventojų įprotis čia automobilį krauti nuolat. Įkrovimo stotelės tapo kasdienybės dalimi ir įgalino vietos gyventojus persėsti į elektromobilius. Per pusmetį įkrovimo apimtys čia išaugo 23 proc. Be to, per vidutinę sesiją įkraunamas energijos kiekis visiškai tenkina daugelio kasdienius poreikius. Akivaizdu, kad elektromobilį įkrauti prie namų žmonėms yra patogu”, – tikina pašnekovas.
Tuo metu prie Klaipėdos „Akropolio“ įrengtais bendrovės krovikliais įkrauta tiek energijos, kad teoriškai būtų galima nuvažiuoti apie 155 000 km. Ši stotelė sulaukė daugiau nei 500 unikalių vartotojų, kurie automobilius krovė prekybos centre apsipirkinėdami, pietaudami, pramogaudami.
„Mūsų turima statistika rodo, kad prekybos tinkle žmonės vidutiniškai užtrunka apie 1,5 val. Tad akivaizdu, jog į prekybos tinklą niekas nevažiuoja specialiai pasikrauti automobilio: aplanko kelias parduotuves, gal pietauja, eina į kiną ir t.t. Tai reiškia, kad elektromobilio įkrovimas šiuo atveju iš jų neatima nė minutės laisvo laiko“, – pabrėžia S. Stankus.
Kitas įdomus pavyzdys, anot S. Stankaus, Nidoje esančios stotelės – čia beveik per du pirmuosius vasaros mėnesius 270 unikalių vartotojų pasikrovė tokį kiekį elektros energijos, kad jo pakaktų nuvažiuoti beveik 75 000 km. Vairuotojai savo elektromobilius krovė dieną, o vidutinė sesija truko beveik 2,5 valandos.
„Automobilio krovimas greitojo įkrovimo stotelėje užtruktų 30–40 minučių, tad turbūt daugelis Nidoje šį laiką tiesiog praleistų automobilyje. Įprastos galios stotelėje automobilį palieki ir turi pakankamai laiko bet kokiai veiklai – eiti prie jūros, lipti į Parnidžio kopą, pasivažinėti dviračiu, pavalgyti“, – dėsto bendrovės vadovas.
Požiūris į elektromobilių įkrovimą keičiasi
Šias tendencijas S. Stankus aiškina tuo, kad, skirtingai nei benzinas ar dyzelinas, elektra nėra centralizuotai saugomas kuras. Ji nėra kaupiama cisternose ar degalinėse, o prieinama tiesiogiai įvairiose vietose – namuose, darbo vietose, prekybos centruose ar sporto klubuose. Tai fundamentaliai keičia požiūrį į transportą ir elektromobilių įkrovimą.
„Elektromobilis tampa panašus į mūsų išmanųjį telefoną – krauname jį ten, kur esame. Juk neiname mobiliojo telefono krauti į telefonų įkrovimo parką. Nors palyginimas gali atrodyti keistai, iš esmės jis visai logiškas: automobilį kaip ir telefoną naudojame kasdien ne vieną kartą ir jo įkrovimas mums neturėtų kelti papildomų rūpesčių, neturėtume jį kraudami laiko leisti vėjais. Šiuo požiūriu įprastos galios įkrovimo stotelės patogiose lokacijose, kur galime kraudami automobilį nuveikti ką nors naudingo, kaip tik taupo laiką ir tampa greičiausia opcija“, – pabrėžia S. Stankus.
Jo teigimu, vartotojai besiformuojančiais įpročiais operatoriams patys sufleruoja, kur ir kokių stotelių jiems labiausiai reikia.
„Pagal mūsų verslo filosofiją didžioji dalis įkrovimo stotelių turi atsirasti būtent ten, kur žmonės ir jų automobiliai praleidžia daugiausiai laiko. Elektra mus išlaisvina nuo senų infrastruktūrinių ribojimų. Kasdienis elektromobilių įkrovimas neturi būti susijęs su sustojimu pusvalandžiui prie greitos įkrovos stotelės. Turime galvoti kitaip: įkrovimas turi vykti tada, kai automobilis natūraliai stovi – darbo metu, naktį prie namų, apsiperkant. Tokiu būdu įprastos galios įkrovimo stotelės tampa patogiu ir efektyviu sprendimu kasdieniam judėjimui mieste“, – dėsto S. Stankus.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad elektromobilių vairuotojams reikalingos tiek įprastos galios, tiek greito įkrovimo stotelės.
„Abu segmentai yra vienodai svarbūs ir vienas kito nepakeičia – jie atlieka skirtingas, bet vienodai reikalingas funkcijas, tad daug investuojame į visų tipų stoteles. Šiuo metu turime jau 100 greitojo įkrovimo taškų, o iki metų pabaigos tinklą papildys dar kelios dešimtys greitojo įkrovimo stotelių „Orlen“ degalinėse pagrindinėse šalies magistralėse. Greitasis įkrovimas yra būtinas kelionėms tarp miestų ar skubiems atvejams, kai svarbi kiekviena minutė. Tuo metu lėtas arba vidutinio greičio įkrovimas – tai kasdienis, patogus ir ekonomiškas sprendimas“, – teigia S. Stankus.
Vidutinio greičio stotelės suteikia daugiau lankstumo
„Inbalance grid“ vadovas pastebi, kad pačios savaime vidutinės galios įkrovos stotelės nėra pranašesnės už greitąsias, tačiau itin patogiomis vartotojams jas padaro tinkamai parinkta lokacija, didesnis kiekis, patrauklesnė kaina.
„Vienas mūsų išskirtinumų – su kai kuriais automobilių stovėjimo aikštelių operatoriais esame sutarę, kad jų aikštelėse kraunantis automobilį nereikia mokėti už stovėjimą, tad besinaudojantys paslauga gauna dvigubą naudą. Be to, daugelyje lokacijų įrengta daugiau nei viena stotelė – mažai tikėtina, kad norėdami pasikrauti automobilį stovėsite eilėje“, – teigia S. Stankus.
Jo teigimu, bendrovė siekia, kad elektromobilio įkrovimas viešose stotelėse kainuotų tiek pat, kiek namuose. Tai ypač svarbu gyventojams, kurie neturi nuosavos automobilio stovėjimo vietos ar galimybių įsirengti įkrovimo taško namuose – taip elektromobiliai tampa ekonomiškai patrauklūs ir miestų daugiabučių rajonų gyventojams.
„Tai nėra neįmanoma. Dėl kuriamų inovacijų mūsų veiklos sąnaudos yra palyginti mažos, todėl galime pasiūlyti konkurencingą kainą. Ilgalaikis tikslas – pasiekti 20 centų kainą už kilovatvalandę. Tam kuriame lankstaus vartojimo profilius, kad kuo efektyviau naudotume atsinaujinančią energiją, elektros energijos kaupiklius. Visa tai – apie išmanų energijos srautų valdymą ir kaštų optimizavimą“, – sako S. Stankus.
