Į kokius požymius pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį prieš įsigyjant transporto priemonę iš „antrų rankų“, pataria valstybės įmonės „Regitra“ specialistai.
Dauguma atkeliauja iš Vokietijos
„Regitros“ duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvos kelių transporto priemonių registre buvo per 2,2 mln. įrašų apie įregistruotas transporto priemones, Latvijoje – daugiau negu 800 tūkst. (šaltinis CSDD), Estijoje – daugiau negu 480 tūkst. (šaltinis – „Maanteeamet”).
2012 m. daugumos Lietuvoje pirmąkart įregistruotų (nuolatine registracija) naudotų lengvųjų automobilių ankstesnės registracijos šalis buvo Vokietija (62 989 automobiliai), nemažai įregistruota įvežtų iš Prancūzijos (20 033), Olandijos (9 753), Austrijos (3 489), Belgijos (10 611), Italijos (15 149), JAV (2 436).
Pirkėjai šiuos automobilius dažniausiai įsigyja pagal skelbimus arba turguje Lietuvoje. Tik nedaugelis juos perka užsienyje ir atsigabena registruoti į Lietuvą.
Žema kaina, skubus pardavimas – jaukas pirkėjui
Pasak „Regitros“ Transporto priemonių identifikavimo skyriaus vadovo Mamerto Kulakausko, perkant naudotą automobilį, atskirti klastotę yra pakankamai sunku net ir patyrusiam žmogui.
„Tiek automobilių, tiek jų dokumentų klastotes dažniausiai įmanoma nustatyti tik turint specialių žinių, tam tikrą kvalifikaciją ir įrangą. Atliekant automobilių tyrimus policijoje ir ieškant klastojimo įrodymų, dažniausiai pažeidžiama dažų danga, gali tekti išardyti ir tam tikras mašinos detales“, – teigia M.Kulakauskas.
Į ką automobilio pirkėjai neatkreipia dėmesio? Pasak specialistų, dažniausiai pirkėjai „užkimba“ už patrauklios automobilio kainos.
„Suradę automobilį už žemesnę kainą nei vidutinė rinkos vertė, pirkėjai nebekreipia dėmesio į visus kitus dalykus. Pavyzdžiui, kad automobilį skubama parduoti, daromos nemažos nuolaidos, automobilį siūloma apžiūrėti ir pirkti vėlai vakare, sudaryti sutartį ne su realiu pardavėju, o su tariamu savininku užsienyje, kurio duomenys įrašyti dokumentuose“, – pasakoja M.Kulakauskas.
Kaip patikrinti ir įvertinti
Perkant naudotą automobilį, specialistai pataria bent jau internete pasidomėti, kiek panaši transporto priemonė yra vertinama kitose šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje ir pan. „Jei to paties tipo automobilis, turintis panašią ridą, kitose šalyse kainuoja žymiai brangiau, vadinasi, su Lietuvoje siūlomu pirkti automobiliu yra kažkas negerai – jis gali būti įgytas neteisėtu būdu, gali būti surinktas iš kelių automobilių, žymiai sumažinta automobilio rida ar pan.“ – pažymi M.Kulakauskas.
„Lietuvoje svarbiausiu vertinimo kriterijumi laikoma automobilio pagaminimo data, kurios dažniausiai niekas ir nežino. Europos šalyse kaina priklauso nuo transporto priemonės ridos (daugelyje šalių odometro atsukimas laikomas kriminaliniu nusikaltimu), pirmosios jos registracijos datos bei žinomos automobilio eksploatavimo istorijos“, – sako M.Kulakauskas.
Specialistai įspėja, jog suklastotais identifikavimo numeriais pažymėta transporto priemonė Lietuvoje nebus įregistruota. Tokiu atveju pirkėjas gali tikėtis susigrąžinti sumokėtus pinigus iš pardavėjo tik teismo keliu.
Kai pirkėjas transporto priemonę įsigijo ne iš savininko, kuris nurodytas pirkimo sutartyje, o iš nepažįstamo asmens, pinigų susigrąžinti neturi beveik jokių galimybių.
Dažnas atvejis, kai pirkimo sutartyje nurodoma žymiai mažesnė pinigų suma, nei pirkėjas sumokėjo už transporto priemonę. Šiuo atveju pirkėjas gali tikėtis susigrąžinti tik tą pinigų sumą, kurią nurodė sandoryje.