Dar prieš kelerius metus automobilių pardavėjai neslėpė, kad į saloną užsukusius naujos transporto priemonės besižvalgančius pirkėjus tekdavo šviesti ir aiškinti apie klimato kontrolės paskirtį, laisvų rankų įrangos naudą ar pastovaus greičio palaikymo sistemos veikimą. O dabar pokyčiai – esminiai, mat apie daugelį komfortą užtikrinančių sistemų pirkėjai net nebeklausia, nes laiko jas savaime suprantamomis.
Pavyzdžiui, anksčiau dar domėdavosi, ar nusižiūrėtame automobilyje yra oro kondicionierius. Dabar, tikina pardavėjai, tokių klausimų nebeliko, mat jis, savaime suprantama, privalo būti. Taip pat pirkėjai teiraujasi, ar yra klimato kontrolė, ir prašo ne vienos, o bent dviejų zonų.
Automobilių pardavėjai prisimena, kad dar neseniai tekdavo aiškinti, kuo klimato kontrolės sistema skiriasi nuo kondicionieriaus, dabar pirkėjai subtilybes paaiškinti gali patys.
Tarp privalomų atributų be jokių klausimų ar diskusijų atsiduria laisvų rankų įranga bei galimybė prijungti telefoną prie automobilio sistemų. Dažnai į norimos komforto įrangos sąrašą galima būtų įtraukti ir šildomas sėdynes, kurios kartais tampa diskusijų pagrindu.
Kaip aiškina specialistai, vieniems šildomos sėdynės labai patinka, kiti jas vertina kaip galimybę susirgti, kai po ilgos kelionės įšilusia nugara išlipama į žvarbų orą. Vis dėlto daugelio gamintojų atstovai, užsakydami automobilius į savo sandėlį, komplektuoja juos su šildomomis sėdynėmis. Kaip teigia žinovai, jos papildomai kainuoja tik kelis šimtus eurų, tačiau naujo automobilio pirkėjui geriau jas turėti ir neįjungti, jei nėra noro, nei neturėti ir norėti.
Trys favoritės
Stipriausias pasaulio žmogus Žydrūnas Savickas, pasakodamas apie jam aktualiausias komforto sistemas automobilyje, pirmiausia mini būtent šildomas sėdynes. Pasak jo, nors dabar atšilo, vis dėlto žiemą ir šaltesnėmis dienomis – tai itin vertinamas priedas. Miesto visureigį „Peugeot 5008“ vairuojantis stipruolis pabrėžia, kad geriausia šio automobilio šildomų sėdynių savybė, kitaip nei daugelio bandytų modelių, ta, kad itin greitai įšyla.
Komforto prideda ir dviejų zonų klimato kontrolės sistema. Paaiškėja, kad Ž. Savickas dažniausiai vairuotojo pusėje nustatęs kitokią temperatūrą nei keleiviams.
„Man nepatinka, kai automobilyje pernelyg šilta, o dauguma mano keleivių mieliau renkasi kur kas aukštesnę temperatūrą. Tad nustatau skirtingas“, – šypteli sportininkas.
Galiausiai nė dienos Ž. Savickas neišsiverstų be sistemos, kurią daugelis lietuvių įvardija kaip būtiną, – laisvų rankų įrangos. Kaip aiškina jis pats, telefoną su automobiliu susieja vos į jį įlipęs.
„Įprastai visiškai neturiu laiko pokalbiams telefonu, todėl stengiuosi visiems ir visur paskambinti, kai vairuoju“, – kalba galiūnas. Jis kelyje kasdien praleidžia nemažai laiko, nes gyvena daugiau nei pusšimtis kilometrų nuo savo darbo Vilniuje, tad metinė jo automobilio rida neretai pasiekia 40 ar 50 tūkstančių kilometrų.
Žino ne viską
Nesikeičia viena: pirkdami naują automobilį pirkėjai pirmiausia mano apie tai, kad jis – kur kas saugesnis nei ankstesnis. Vis dėlto toli gražu ne apie visas su saugumu susijusias sistemas jie žino. Pavyzdžiui, akcentuoja naujų automobilių pardavėjai, pastovaus greičio palaikymo sistemos, vadinamosios kruizo kontrolės, jau gerai pažįstamos, o analogikos, tik adaptyvios sistemos – ne.
Automobilių pardavėjai Lietuvoje išduoda, kad apie sistemą, gebančią reaguoti į priešais esančią transporto priemonę ir prisitaikyti prie jo važiavimo greičio, jei reikia – saugiai sulėtinti, dar reikia aiškinti. Dažniausiai prireikia ir bandomojo važiavimo, tačiau po jo dauguma lieka apstulbę. Specialistai pabrėžia, kad adaptyvi pastovaus greičio palaikymo sistema veikia drauge su „Active City Brake“, galinčia važiuojant iki 40 km/val. greičiu automatiškai sustabdyti automobilį, jei priešais atsiranda netikėta kliūtis, pavyzdžiui, kitas automobilis, dviratininkas ar pėsčiasis. „Peugeot“ pardavėjai teigia, kad ši sistema diegiama į maždaug kas šeštą Lietuvoje parduodamą jų atstovaujamo prekės ženklo automobilį.
Tiesa, pabrėžiama, minėtos sistemos nėra pigios, tad kol kas pagal jų pasirinkimą Lietuva dar kiek atsilieka nuo Estijos. Vis dėlto naujus automobilius parduodančios įmonės pastebi, kad į prekybos salonus užsukę pirkėjai ne tik klausia, bet ir vis dažniau papildo perkamos transporto priemonės įrangą saugumo elementais.
