Gerai pasirinktos padangos yra vienas svarbiausių kriterijų, leidžiančių vairuotojui saugiai jaustis kelyje. Šaltuoju metų laiku jų reikšmė dar labiau išauga. Ne tik oro sąlygos, bet ir padangų raštas bei jų mišinys turi įtakos, ar spėsite laiku sustoti ir išvengti nelaimės. „Inbank team Pitlane“ pilotas Benediktas Vanagas dalinasi įžvalgomis, kaip tinkamai pasirinkti žiemines padangas ir pasiruošti nenuspėjamai žiemai.
„Išsirinkti geras žiemines padangas dabar vienu metu ir lengviau, ir sunkiau nei bet kada iki šiol. Dėl griežtesnio ES reguliavimo dauguma mus pasiekiančių padangų yra gana saugios, tačiau jų gamintojų, raštų ir mišinių tiek daug, kad išsirinkti darosi labai sunku. Tai yra didesnė problema nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes augantis padangų pasirinkimas reiškia, kad vairuotojams tampa lengviau permokėti ir išsirinkti jiems netinkamas“, – tvirtina B. Vanagas.
Ar M+S žymimos padangos tinka žiemai?
M+S padangų žymėjimas verčiant pažodžiui reiškia „purvas ir sniegas“. Tai yra gamintojo deklaracija, kad tokios padangos važiuojant purvu ir sniegu rodys geresnes sukibimo savybes nei padangos be šio žymėjimo. Tačiau tai gali klaidinti.
Tam, kad gamintojas galėtų padangą pažymėti M+S, tereikia atitikti kelis formalius reikalavimus padangos raštui. Be to, paprastai jos yra gaminamos iš labai minkšto mišinio ir gamintojas nėra įpareigotas išbandyti jų efektyvumo esant žemoms temperatūroms. Tad dažniausiai jų sukibimo su keliu kokybė, kuri ir taip nėra itin aukšta, krenta kartu su oro temperatūra.
„Paprastai kalbant, visos žieminės padangos turi M+S žymėjimą, bet ne visos M+S pažymėtos padangos yra tinkamos eksploatuoti žiemą. Kad vairuotojų gyvenimas būtų lengvesnis, buvo įvestas specialus žieminių padangų žymėjimas – trijų viršūnių kalnas su snaige per vidurį. Padangos su šiuo žymėjimu turi pasižymėti visomis savybėmis, kurių galima reikalauti iš žieminių padangų“, – teigia „Inbank team Pitlane“ pilotas.
Trijų viršūnių kalno su snaige per vidurį simbolis yra standartizuotas ir kontroliuojamas ES institucijų. Juo žymimos padangos atitinka griežtų bandymų reikalavimus ir turi būti tinkamos naudoti sudėtingomis oro sąlygomis. Priešingai nei M+S padangos, šios yra privalomai testuojamos žemesnėje nei 7 laipsnių Celsijaus temperatūroje.
Ką reiškia kiti padangų žymėjimai?
Ant padangų šono rasite daug jų technines charakteristikas atskleidžiančių kodų, tačiau bene svarbiausi iš jų yra du – padangos dydis ir pagaminimo data. Netinkamo dydžio padanga bus mažiau efektyvi, o sena padanga gali būti netgi nesaugi.
Padangos dydis yra nurodytas tokiu kodu: 225/45 R17. Pirmasis skaičius nurodo jos plotį, antrasis – profilio aukštį, o R17 – rato diametrą coliais. Kokio dydžio padangos yra tinkamos konkrečiam automobiliui, rasite ant vairuotojo durelių slenksčio užklijuoto lipduko arba automobilio naudotojo vadove. Jį galite nemokamai parsisiųsti iš interneto, paieškoje įvedę automobilio gamintoją, modelį ir pagaminimo metus.
Pagaminimo datą ne taip lengva pastebėti, bet ji yra ant kiekvienos padangos. Paprastai tai yra keturių skaitmenų kombinacija. Pirmi du skaitmenys reiškia pagaminimo savaitę, o paskutiniai du – metus. Padanga, ant kurios užrašyta 5219, buvo pagaminta 2019 metų pabaigoje.
Rekomenduojama pirkti neseniau nei prieš penkerius metus pagamintas padangas. Nebijokite pasidomėti, ar jos buvo tinkamai sandėliuojamos – apsaugotos nuo saulės spindulių, drėgmės ir žymių temperatūros svyravimų.
Kokie padangų mišiniai ir kam geriausiai tinka?
„Renkantis žiemines padangas verta atsižvelgti ir į mišinio tipą. Jis turi daug įtakos sukibimui su kelio danga ir važiavimo komfortui. Be to, tinkamai jį pasirinkę galite išlošti finansiškai – ir padangos lėčiau dils, ir kuro sąnaudos bus mažesnės“, – pataria B. Vanagas.
Padangų mišiniai yra skirstomi į tris kategorijas – kieto, vidutinio ir minkšto mišinio. Kuris padangų tipas yra geriausias konkrečiam vairuotojui, reikia gerai įsivertinti, kokiomis sąlygomis bus važinėjama. Padangų mišinio tipo, kuris geriausiai tiktų visiems vairuotojams ir visoms sąlygoms, nėra.
Jei automobiliu beveik visą laiką keliaujate mieste ar pagrindiniais valstybės plentais, reiktų rinktis kieto mišinio žiemines padangas. Jos pritaikytos geriems, dažnai valomiems keliams. Jų sukibimas geriausias su sausa ar drėgna kelio danga, tačiau prastesnis, kai važiuojama ant ledo ar sniego. Lyginant su kitų tipo padangomis, jos dyla lėčiau.
Vairuotojams, kurie dažniau važinėja rajoniniais keliais ar gatvėmis, kurios nėra dažnai valomos, geriausiai tiktų padangos iš vidutinio kietumo mišinio. Jos turėtų gerai susitvarkyti tiek su sausa, tiek drėgna, tiek sniegu ar ledu padengta kelio danga.
Iš minkšto mišinio pagamintos žieminės padangos tarnauja trumpiau, o kuro sąnaudos kiek didesnės nei kitų, tačiau keliaujantiems prastais ar beveik nevalomais keliais, tai yra geriausias pasirinkimas. Jų sukibimas geriausias ant snieguoto ar apledėjusio kelio, o ant šlapio ar sauso – prastesnis.
Dygliuotas padangas galima rinktis, jei dažniausiai keliaujate visiškai nevalomais keliais. Jos užtikrina itin gerą sukibimą ant dangos, padengtos ledu ar sniegu, kai oro temperatūra yra apie nulį laipsnių Celsijaus. Kitomis aplinkybėmis, jų eksploatacinės savybės nėra tokios geros, kaip paprastų žieminių padangų. Ypač, kai įvertinamas ir šių padangų keliamas triukšmas.
Kada reikia montuoti žiemines padangas?
Kelių eismo taisyklės reikalauja žiemines padangas pradėti naudoti nuo lapkričio 1 dienos, tačiau vienas geriausių šalies lenktynininkų pataria tai daryti anksčiau. „Kai oro temperatūra nukrenta žemiau 7 laipsnių, tiek vasarinės, tiek universalios padangos pradeda prarasti savo eksploatacines savybes. Taip nutinka dėl to, kad gumos mišinys esant žemai temperatūrai sukietėja ir padangų sukibimas su kelio danga smarkiai suprastėja. Kalbant paprastai, vos prasidėjus šildymo sezonui, reikia galvoti ir apie žiemines padangas“, – tvirtina „Inbank team Pitlane“ pilotas.
Jis taip pat pabrėžia, kad formaliai reikalaujamas 3 mm žieminės padangos protektoriaus gylis jau yra per mažas saugioms kelionėms. „Galbūt tokio gylio pakaks važiuojant sausomis nuvalytomis mietų gatvėmis, tačiau jei staiga palytų, pasnigtų ar pašaltų, smarkiai rizikuosite. Tam, kad padanga efektyviai pašalintų vandenį ir sniegą bei gerai sukibtų su kelio danga, protektoriaus gylis turėtų būti ne mažesnis nei 4,5 milimetro“, – pataria B. Vanagas.
Trys labiausiai žalingi padangų naudojimo mitai
Montuoti skirtingas padangas ant automobilio niekada nėra gera mintis, o žiemą – ypač. Jei automobilis varomas priekiniais ratais, ant jų montuojamos geresnės padangos gali lemti, kad galas bus mažiau stabilus. Jei galiniais ratais ir geresnės padangos bus sumontuotos ant jų, rizikuosite, kad automobilio priekis nepakankamai gerai sukibs su kelio danga posūkiuose ar manevruojant. Geriausia, kad visos keturios padangos būtų vienodos – tokio pat modelio bei nusidėvėjimo.
Keturių varomų ratų sistema automobilyje su vasarinėmis ar universaliomis padangomis šaltuoju metų laiku neatstos žieminių padangų. Elektroninės stabilumo, pagreitėjimo ir kitos sistemos padės pajudėti iš vietos, tačiau kai reikia sustoti, padangos yra pats svarbiausias veiksnys. Ypač esant blogesnėms oro sąlygoms, kai net ir keliais metrais trumpesnis stabdymo kelias gali išsaugoti sveikatą ar net gyvybę.
Dėvėtos žieminės padangos gali padėti sutaupyti keliasdešimt eurų, tačiau jas pirkdami rizikuojate. Jų kilmė neaiški, nežinia, ar jos buvo saugomos tinkamomis sąlygomis, ir egzistuoja reali grėsmė, kad jos gali turėti paslėptų defektų. Geriau įvertinkite galimybę įsigyti naujas, bet mažiau žinomo gamintojo padangas. Jei biudžetas itin spaudžia ir visgi nuspręsite jas įsigyti, būtinai atkreipkite dėmesį į tai, kada jos pagamintos.
