Transporto priemonės, vežančios pavojingus krovinius kiekiais, nurodytais atitinkamuose II dalies KN, turi būti prižiūrimos arba gali būti statomos stovėjimui be priežiūros saugiame sandėlyje arba saugiose gamybinėse patalpose. Jei tokių sąlygų nėra, transporto priemonė po to, kai bus imtasi atitinkamų saugumo priemonių, gali būti statoma izoliuotoje vietoje, atitinkančioje šio KN i), ii) arba iii) reikalavimus.
Automobilių stovėjimo aikštelėmis, aprašytomis ii) papunktyje, galima naudotis tik tuomet, kai nėra stovėjimo aikštelių, atitinkančių i) papunkčio nuostatas, o stovėjimo aikštelės, aprašytos iii) papunktyje, gali būti naudojamos tik tuo atveju, jei nėra i) ir ii) papunkčiuose aprašytų stovėjimo aikštelių.
i) Automobilių stovėjimo aikštelė prižiūrima aptarnaujančio personalo, informuoto apie krovinio pobūdį ir vairuotojo buvimo vietą;
ii) Bendro naudojimo arba privati automobilių stovėjimo aikštelė, kur maža tikimybė, kad kitos transporto priemonės padarys žalą transporto priemonei su pavojingu kroviniu; arba
iii) Tinkama atvira vieta nuošalyje nuo bendro naudojimo kelių ir gyvenamųjų vietų, kur paprastai nevaikšto ir nesirenka žmonės.
Keleivių vežimas
Transporto vienetais, gabenančiais pavojingas medžiagas, negalima vežti keleivių, išskyrus automobilio įgulos narius.
Priešgaisrinių priemonių naudojimas
Automobilio įgula turi mokėti naudotis priešgaisrinės saugos priemonėmis.
Nešiojami apšvietimo prietaisai
(1)Priėjimas prie transporto priemonės su atviros liepsnos apšvietimo prietaisais draudžiamas. Be to, naudojami apšvietimo prietaisai turi būti be atvirų metalinių paviršių, galinčių sukelti kibirkščiavimą.
(2)Priėjimas prie uždarų transporto priemonių, gabenančių skysčius, kurių pliūpsnio temperatūra iki 61°C, ar liepsniąsias medžiagas ir gaminius iš 2 klasės, KN 2200 (5) ir (7), su bet kokiu apšvietimo prietaisu, išskyrus apšvietimo lempas, sukonstruotas ir pagamintas taip, kad nėra jokios galimybės užsiliepsnoti liepsniesiems garams arba dujoms, galėjusioms patekti į transporto priemonės vidų, draudžiamas
Tuščios cisternos
(1) Dėl stacionarių (autocisternų), nuimamų cisternų ir transporto priemonių-baterijų žr. KN 211 177.
(2) Dėl konteinerinių cisternų žr. KN 212 177.
Būtini dokumentai transporto vienetui
(1) Be dokumentų, reikalingų pagal kitas taisykles, transporto vienete turi būti šie dokumentai:
a) transporto dokumentai pagal A papildymo KN 2002 (3), (4) ir (9) visoms vežamoms pavojingoms medžiagoms ir, jei būtina, sertifikatas apie konteinerio tinkamumą pakrovimui pagal KN 2008.
b) specialiosios sutarties (specialiųjų sutarčių), sudarytos (sudarytų) pagal KN 2010 ir 10 602 reikalavimus, pagrindinio teksto egzempliorius, jei pavojingas krovinys vežamas pagal tokią (-ias) sutartį (-is).
(2) Jei papildymo nuostatos reikalauja, transporto vienete turi būti šie dokumentai:
a) sertifikatas kiekvienam transporto vienetui ar jo daliai pagal KN 10 282;
b) vairuotojo mokymo pažymėjimas pagal KN 10 315 ir B. 6 priedą;
c) raštiškos instrukcijos pagal KN 10 385 skiriamos visoms vežamoms pavojingoms medžiagoms;
d) leidimas vežti.
Raštiškos instrukcijos vairuotojui
(1)Avarijos ar kitiems ypatingiems atvejams, galintiems įvykti vežant pavojingą krovinį, vairuotojas turi gauti raštiškas instrukcijas, kuriose kiekvienai vežamai medžiagai ar gaminiui
arba vienodą pavojaus rūšį keliančiai pavojingų medžiagų grupei, kuriai priklauso vežama medžiaga (vežamos medžiagos), turi būti nurodyta:
a) medžiagos ar gaminio, medžiagų grupės pavadinimas, klasė ir identifikacinis numeris, o krovinių grupei identifikaciniai kiekvieno krovinio numeriai, kuriems šios instrukcijos priskiriamos ar taikomos;
b) vežamų pavojingų medžiagų keliamo pavojaus pobūdis, taip pat priemonės, kurių reikia imtis, bei asmeninės saugos priemonės vairuotojui;
c) būtini veiksmai, kurių reikia imtis vairuotojui avarijos atveju.
(2) Šias instrukcijas turi sudaryti siuntėjas, atsakingas už jų turinį. Instrukcijos turi būti parašytos vairuotojui suprantama kalba su sąlyga, kad ši kalba yra oficiali vienos iš ADR Susitariančiųjų Šalių kalba.
(3) Šios instrukcijos turi būti laikomos vairuotojo kabinoje.
(4) Instrukcija, pagal šį KN neatitinkanti transporto priemonėje esančių pavojingų krovinių, turi būti laikoma atskirai nuo kitų dokumentų, kad būtų išvengta painiavos.
(5) Vežėjas atsakingas už tai, kad vežantys pavojingus krovinius vairuotojai suprastų ir mokėtų vykdyti šias instrukcijas.
(6) Mišraus krovinių sukrovimo atveju, įskaitant pavojingus krovinius, kurie sudaro atskiras krovinių grupes, keliančias vienodos rūšies pavojų, raštiškos instrukcijos gali apsiriboti viena instrukcija kiekvienai vežamų pavojingų krovinių klasei. Šiuo atveju raštiškoje instrukcijoje nereikia nurodyti krovinio pavadinimo ir jo identifikacinio numerio.
(7) Šios instrukcijos turi būti parengtos taip:
KROVINYS – medžiagos, gaminio arba krovinių grupės su vienodu keliamo pavojaus pobūdžiu tikslus cheminis pavadinimas, klasė, identifikacinis numeris; krovinių grupei – identifikacinis krovinio numeris, kuriam šios instrukcijos skirtos ar taikomos.
– aprašymas turi apsiriboti, pvz., fizikinės būklės, spalvos, jei medžiaga nėra bespalvė, kvapo, kuris palengvintų aptikti medžiagą jos nutekėjimo ar išbyrėjimo atveju, aprašymu.
PAVOJŲ POBŪDIS Trumpas pavojaus rūšies apibūdinimas:
– pagrindinis pavojus;
– papildomi pavojai, įskaitant galimus uždelstus efektus ir pavojų aplinkai;
– reakcijos, sąlygotos liepsnos ir šilumos (skilimas, sprogimas, toksiškų dūmų išsiskyrimas… ).
