Nuostoliai: 1.Trinties nuostoliai, 2.Hidrauliniai nuostoliai
Automobilio transmisijoje energijos nuostoliai susidaro dėl dviejų svarbiausių priežasčių: dėl trinties tarp krumpliaračių krumplių, guoliuose, įvorėse ir dėl besisukančių detalių trinties su alyva, su oru, dėl alyvos maišymo, taškymo, dėl oro judinimo. Pirmieji vadinami trinties, antrieji – hidrauliniais nuostoliais.
Nuostolių transmisijoje momentas:
Mt=Mtr+Mh , kur
Mtr – nuostolių transmisijoje momentas dėl mechaninės trinties;
Mh – hidraulinių nuostolių transmisijoje momentas.
Visi šie momentai taikomi varančiojo rato ašiai.
Trinties nuostoliai didėja tiesiai proporcingai transmisijos apkrovai.
Hidrauliniai nuostoliai didėja, didėjant sukimosi dažniui.
Trinties nuostolių momentas apskaičiuojamas:
Mtr=Mv·ut·(1-ηα), kur
Mv – variklio efektyvaus sukimo momentas (N·m); kai variklis apkrautas, galima tarti, kad Mv=MN;
MN– momentas, kuris atitinka nominalųjį / efektyvųjį variklio darbo rėžimą;
ut – transmisijos perdavimo skaičius;
ηα – 0,98x·0,97y ·0,99z – transmisijos apkrovos koeficientas;
x, y – cilindrinių ir kūginių krumpliaračių porų skaičius;
z – kardaninių lankstų skaičius.
Teoriškai transmisijos nuostolius apskaičiuoti sunku, todėl jie matuojami, bandant transmisiją, ir vadovaujantis baldymų duomenimis, sudaromos empyrinės formulės. Trinties nuostolius galima apskaičiuoti pagal šią empyrinę formulę.
4X2 modelio automobilių hidraulinių nuostolių momentas ant rato apskaičiuojamas pagal empyrinę formulę:
Mh=r·(2+0,025·v)·m ·10-2, (N·m), kur
r – rato dinaminis spindulys;
v – automobilio greitis, (km·h);
m – įkrauto automobilio masė, (kg).
4X4 – padidėja 1,5 – 2 kartus; 6X6 – padidėja 2 – 3 kartus.
Nuostolius transmisijoje galima išreikšti ir transmisijos naudingumo koeficientu:
ηt=Nvr/Nv=Mvr·nr/Mv·nv=Mvr/Mv·ut ,kur
Nvr– variklio galia ratams sukti;
Nv – efektyvi variklio galia.
Kai transmisija perduoda nominalųjį variklio sukimo momentą, ηt reikšmės būna šios:
Didelių sunkvežimių ir autobusų – 0,78 – 0,85.
Vidutinių sunkvežimių – 0,80 – 0,90.
Sportinių automobilių – 0,9 – 0,95.
Traktorių – 0,88 – 0,93.
16. Automonilio greitejimas – pagreitis, greitejimo laikas
Pagreitis. Maksimalų automobilio greitėjimą riboja ne tik variklis, bet ir varančiųjų ratų kibumas su keliu. Variklio jėgą varantiesiems ratams pakeitę varančiųjų ratų kibos su keliu jėga
Pagreitis.
Žinodami, kad g=9.81 m/s2, o sausam asfaltui φmax=0.9, todėl
teorinis maksimalus automobilio pagreitis:
Greitėjimo laikas.
Automobilio greitėjimo laikas nuo greičio vmin iki vmax apskaičiuojamas taip:
t1 – pirmajai pavarai, greičių diapazonui vA–vmin;
t2 – antrajai pavarai, greičių diapazonui vB–vA;
t3 – trečiajai pavarai, greičių diapazonui vC–vB;
t4 – aukščiausiajai pavarai, greičių diapazonui vmax–vC;
tp – laikas, reikalingas pavaroms perjunginėti:
tp=0,05 – 1,5 s – automobiliuose su benzininiais varikliais;
tp=0,5 – 5 s – automobiliuose su dyzelianiais varikliais.
17. Automobilio greitėjimas – greitėjimo kelias, vidutinis greitis ir lyginamoji automobilio galia.
Automobilio greitėjimas tai paprasčiausias dinamiškumo rodiklis. Greitėjimo kelias. Automobilio greitėjimo kelias, kai žinoma funkcijos v=f(t) analitinė išraiška, apskaičiuojamas taip:
Tariame, kad kiekviename kreičio intervale vk+1-vk automobilis juda pastoviu vidutiniu greičiu:Tada greitėjimo kelias yra:
Vidutinis greitis. Skaičiuojant vidutinį važiavimo greitį, pagrindu imamas laikas T, per kurį nuvažiuojamas atstumas s:
Kai atstumą s sudaro n atskirų ruoželių s1, s2, …, sn ir kiekvienam ruožui nuvažiuoti reikia laiko T1, T2, …, Tn, tada kiekviename ruože vidutinis greitis yra:
Kasmetine automobilio patikra
Vidutinį greitį galima skaičiuoti, imant pagrindu ne laiką, bet nuvažiuotą atstumą
Žinant atskirų ruožų ilgius ir vidutinius greičius juose, viso ruožo vidutinis greitis pagal atstumą bus:
Lyginamoji automobilio galia. Dar vienas automobilio dinamiškumo rodiklis – lyginamoji automobilio galia. Tai maksimalios automobilio variklio galios Nvmax santykis su įkrauto automobilio mase m:
